zarasai.lt

Informacija

Naujiena

Keli patarimai dėl plastiko atliekų rūšiavimo

Spausdinti

Plastikas – tai populiari ir labai universali medžiaga, iš kurios pagamintus daiktus naudojame kasdien. Tačiau rinkdamiesi kuo daugiau perdirbto plastiko galime ne tik mažinti poreikį kurti naują, bet ir tausoti neatsinaujinantį iškastinį kurą (naftą), mažinti naujo plastiko gamybai reikalingas energijos sąnaudas ir sumažinti į atmosferą išmetamų dujų, pavyzdžiui, anglies dioksido, kiekį.

Ši medžiaga, nors ir neatsiejama nuo mūsų kasdienybės bei palengvinanti buitį, palieka didžiulį pėdsaką gamtoje. Neperdirbamas plastikas suyra ypač lėtai: gali prireikti net iki 1000 m. Be to, plastikinis gaminys niekada neišnyksta iki galo, tik virsta į mikroplastiką, vėliau suyrantį į dar mažesnes daleles – nanoplastiką. Sunku patikėti, bet vartodami maistą iš plastikinių pakuočių per metus galime savo skrandį užteršti daugiau nei 200 g mikroplastiko.

Kalbant apie siekį perdirbti kuo daugiau plastikinių pakuočių, šio tikslo poreikį ir mastą įsivaizduoti gali būti lengviau žinant statistinių duomenų:

9 mlrd. t – tiek plastiko pagaminta nuo 1950 m. pasaulyje. Tik 9 % visos šios medžiagos buvo iki šiol perdirbta;
iš likusios neperdirbtos dalies 19 % plastiko sudeginta, beveik 50 % pateko į sanitarinius sąvartynus, o 22 % – išmesta į nekontroliuojamus sąvartynus arba pateko į aplinką;
pasak mokslininkų, beveik 80 % viso žmonijos kada nors pagaminto plastiko vis dar yra aplinkoje ar sąvartynuose – perdirbta šiek tiek mažiau nei dešimtadalis;
daugiau nei pusė visų plastiko gaminių vis dar yra vienkartinio naudojimo;
apie 8 mln. t plastiko kasmet patenka į pasaulio vandenynus;
plastiko gaminių pasaulyje yra tiek, kad iš jų pagamintos plėvelės užtektų apvynioti visą Žemę net 6 kartus;
tik nuo 2008–2009 m. Lietuvoje prasidėjo realus pokytis atliekų rūšiavimo srityje. Kai pasaulyje (pvz., Kanadoje) rūšiavimo konteineriai plastikui ir kitoms atliekoms datuojami jau nuo 1983 m. ir anksčiau, o popieriaus rūšiavimo apraiškų galima rasti 1031 m. Japonijoje.
remiantis Eurostat duomenimis, 2020 m. vienas ES pilietis sugeneravo vidutiniškai 34,6 kg plastiko atliekų, iš kurių tik 13 kg buvo perdirbta. Nuo 2010 m. iki 2020 m. šis skaičius išaugo net 23 % (+6,5 kg);
56 % – tiek sugeneruotų plastiko atliekų buvo perdirbta Lietuvoje. Bendras ES perdirbtų plastiko atliekų vidurkis 2020 m. siekė 38 % (2020 m. Eurostat duomenys).

Didžiausia aplinkosaugos problema – vienkartinis plastikas

Didžioji dalis visuomenės į šį klausimą žvelgia savaip. Vienkartiniai gaminiai dalies vartotojų yra vertinami prastai pirmiausia dėl to, kad yra naudojami labai trumpai: vos tik panaudoti minimaliam patogumui sukurti – ypač kalbant apie įvairias pakuotes – išmetami beveik nauji. Tačiau didžiausia bėda yra ta, kad tokiems produktams gaminti sunaudotas plastikas apskritai nėra perdirbamas: plastikiniai maišeliai vengtini ir šalinami iš rūšiavimo linijų, nes juos sunku apdoroti, jie užkemša perdirbimo centrų įrangą, lėtina perdirbimo procesą. Dėl to absoliuti dauguma plastikinių maišelių, įskaitant įvairias pakuotes ir burbulinę plėvelę, perrūšiavus visą surinktą plastiko atliekų srautą, keliauja į mišrių atliekų sąvartynus arba yra deginami.

Šiai problemai spręsti ES ir kitų šalių reikalavimu vis labiau griežtinamas plastiko vartojimas, atsisakant dalies gaminių iš šio plastiko ir reguliuojant plastikinių gaminių sudėtį. Reikalaujama, kad plastikiniuose gaminiuose būtų vis daugiau perdirbtų ir perdirbti tinkamų polimerų. Tai reiškia, kad ilgainiui vienkartinį plastiką vis labiau iš rinkos stums perdirbamas plastikas. Toks sprendimas priimtas reaguojant į besikeičiančius įstatymus ir kartu – keičiantis maisto ir gėrimų pakuočių gamintojų sąmoningumui. Vis daugiau jų pertvarko savo veiklą ir naudoja daugiau pakuočių, kurios gali būti 100 % perdirbamos.

Iš perdirbto plastiko gali būti kuriama plati gaminių pasiūla, įskaitant:

gėrimų buteliai ir padėklai maistui;
poliesterio audinys drabužiams;
šiukšlių konteineriai ir maisto dėžės;
šiukšlių maišai ir krepšiai;
vamzdžiai;
pakavimo juostos, užpildai;
automobilių ratlankiai ir buferiai;
drėgmei, vandeniui atsparios membranos;
daugkartinio naudojimo dėžės ir padėklai;
vazonai, sėklų padėklai, laistytuvai ir kt.

Perdirbti netinkamos atliekos yra vežamos į kogeneracines elektrines – ten iš jų gaminama elektros ir šilumos energija. Pavojingos atliekos bei tos, kurių niekaip kitaip negalima panaudoti, keliauja į sąvartynus.

Ką mesti į plastikui skirtus konteinerius?

Į plastiko atliekų konteinerį galima mesti: plastikinius butelius, „TetraPak“, „Elopak“ (nuo sulčių, pieno) ir kitas daugiasluoksnes pakuotes, taip pat plastikines maisto pakuotes; dėžutes ir indelius, tuščią buitinių valymo priemonių tarą, polietileno maišelius ir plėvelę, saldainių, traškučių ar kitų produktų plastikines pakuotes bei kitus plastikinius įpakavimus, kuriuose yra įspausti PET, HDPE, LDPE, PP ar PS ženklai.

Pradedant rūšiuoti, visada svarbu apsižvalgyti, kokia rūšiavimo konteinerių infrastruktūra yra arčiausiai jūsų namų. Pavyzdžiui, stiklas visuomet metamas į atskirą konteinerį, tačiau, priklausomai nuo miesto ar net rajono, popierių, plastiką, metalą daug kur galima mesti į tą patį konteinerį. Tad kartu su plastiku į vieną talpą gali keliauti ir metalinės pakuotės: metaliniai dangteliai, gėrimų ir konservų skardinės, kitos smulkios atliekos iš metalo.

Rūšiuojant svarbu žinoti:

Jeigu plastikinėse pakuotėse yra likę skysčio ar kitų medžiagų, galinčių suteršti kitas atliekas, tokie likučiai turi būti išpilami.
Išmetamas pakuotes rekomenduojama išskalauti. Siekti labai aukšto švaros lygio ar sausinti pakuočių nebūtina. Perdirbamas plastikas gamyklose paprastai yra plaunamas, bet mūsų atsakomybė – pašalinti maisto ir skysčių likučius, kad nebūtų suteptos kitos pakuotės.
Visos perdirbamos plastikinės pakuotės yra pažymėtos perdirbimo simboliu. Dažniausiai tai būna vienas iš šių ženklų: PET, HDPE, LDPE, PP.
Plastikinių pakuočių į rūšiavimo konteinerį tilps gerokai daugiau, jeigu prieš išmetant jos bus suspaudžiamos.

Ko nemesti į plastikui skirtus konteinerius?

Į šiuos konteinerius negalima mesti medicininių atliekų, švirkštų, higienos reikmenų, dantų šepetėlių, skutimosi peiliukų, kompaktinių diskų, vaizdo kasečių, foto juostelių, veido kaukių – tokias šiukšles reikia mesti į buitinių atliekų konteinerius.
Vežti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles reikia: tepalo bakelius, indelius nuo dažų, antifrizo pakuotes, smulkią ir stambią elektroninę įrangą, pavojingų medžiagų tarą, žaislus iš plastiko su elektroniniais įtaisais, plastikines dailylentes ar kitas į plastiką panašias remonto atliekas.
Pasibaigusio galiojimo medikamentus turime atiduoti juos surenkančioms vaistinėms.
Užstato sistemoje dalyvaujanti pakuotė turi būti grąžinta į taromatus.

Kartais pamirštama, kad plastiko konteineris yra skirtas būtent pakuotėms rūšiuoti, todėl kiti, nors ir plastikiniai, daiktai neturėtų būti čia metami, nes ne visada galima nustatyti jų sudėtį. Juolab jei pakuotė ar kitoks daiktas yra pagamintas iš kelių rūšių plastiko, dažniausiai jis nebus perdirbamas, nes tai yra labai brangus ir sudėtingas procesas. Tokie plastikiniai gaminiai paprastai yra deginami ir naudojami energijai gauti, nors tai ir mažiau aplinkai draugiškas sprendimas nei perdirbimas.

Kokie yra plastiko perdirbimo procesai?

Gyventojus visuomet domina klausimas: kur iš rūšiavimo konteinerių surinktas plastikas keliauja toliau? Išrūšiuotos ir atliekų vežėjų surinktos plastiko atliekos pirmiausia yra vežamos į pakartotinio rūšiavimo centrus, kad būtų dar kartą perrūšiuotos. Nuo plastikinių pakuočių ir kitų plastiko atliekų rankiniu būdu atskiriamos priemaišos, t.y., tarp minėtų atliekų patekusios kitos medžiagos, pavyzdžiui: popierius, kartonas, metalas, anksčiau tekste išvardyti tolimesnį perdirbimo procesą komplikuojantys plastiko gaminiai, kaip vienkartiniai maišeliai ir kt. Tarp netinkamų tolimesniam perdirbimo procesui elementų patenka ir plastikų atliekos, užterštos riebalais, maisto likučiais ar kitomis pavojingomis medžiagomis. Taigi atliekos išrūšiuojamos ir atskiriamos pagal rūšį, spalvą ir kitus kriterijus.

Tolimesnis perdirbimo etapas – plastiko atliekų smulkinimas. Plastikinių pakuočių ir plastiko atliekos juostiniu konvejeriu transportuojamos į smulkintuvą, kur yra smulkinamos, vėliau – konvejeriu paduodamos į plovimo įrenginius: centrifugą, skirtą labai užterštoms žaliavoms plauti, ir plovimo vonią, kurioje yra nusodinamos sunkesnės už plėvelę ir perdirbti netinkamos atliekos.

Plovimo proceso metu antrinės žaliavos yra plaunamos šaltu vandeniu. Pašalinamos žemės, dulkės bei kitos priemaišos. Išplautas ir išskalautas susmulkintas plastikas yra perduodamas į centrifugą sausinti, ten veikiant išcentrinei jėgai atskiriamas vanduo. Atskyrus vandenį, medžiaga vakuumu keliauja į išcentrinį karšto oro džiovintuvą. Išlydyta, ataušinta, švari ir sausa žaliava siunčiama į granuliavimo sandėlį: čia formuojamos perdirbto plastiko granulės – naujiems gaminiams kurti.

Kad ir kaip būtų, perdirbant visgi mažėja daugelio plastikų kokybė. Plastikas – tai ilgos polimerų grandinės. Perdirbimo metu jos trumpėja, todėl ši medžiaga ilgainiui praranda gerąsias savo savybes: lankstumą, atsparumą aplinkos poveikiui, tvirtumą. Skaičiuojama, kad daugelį plastikų galima perdirbti iki 2–3 kartų.

Wishcycling

Šiandien gyvename ypač greito vartojimo kultūroje, tačiau dauguma mūsų vis dar nesusimąsto apie greito vartojimo pasekmes ir jo daromą žalą aplinkai bei organizmams. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad rūpinantis aplinka pirmiausia reikia atsisakyti nebūtinų pakuočių, vienkartinius gaminius keisti ilgaamžiais ir pirmenybę teikti aplinkai draugiškoms alternatyvoms. Kitas žingsnis – išmokti teisingai rūšiuoti. Kodėl „teisingai“? Nes nekreipdami dėmesio į rūšiavimo rekomendacijas ar pagrindines taisykles kai kurie žmonės rūšiuoja tarsi „pusiau“ (šis veiksmas net turi anglišką terminą wishcycling): mano, kad rūšiuoja teisingai, tačiau ne viską padaro gerai iki galo.

Aplinkos tausojimas, švaros palaikymas prasideda nuo suvokimo ir kasdienių įpročių formavimo. Tai tikrai neužima daug laiko, nesudaro jokių papildomų nepatogumų ir juolab – netrukdo gyventi, o gamtai duoda daug naudos.

Geras įprotis – didžiausia mūsų padėka gamtai! Rinkimės atsakingai. Rūšiuokime!

Daugiau informacijos apie pakuočių atliekų rūšiavimą rasite: https://gamtosateitis.lt/apie-rusiavima/

Zarasų rajono savivaldybė 2023-03-07 13:09:20

MERĖ