Valstybės garantuojama teisinė pagalba

 

 

Tai Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka teikiama:

 

1.1. pirminė teisinė pagalba

 

Pirminė valstybės garantuojama teisinė pagalba –  nustatyta tvarka teikiama teisinė informacija, teisinės konsultacijos ir valstybės ir savivaldybių institucijoms skirtų dokumentų, išskyrus procesinius dokumentus, rengimas. Pirminė teisinė pagalba taip pat apima patarimus dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka, veiksmus dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimą, bet neapima mokesčių administratoriui teikiamų deklaracijų pildymo.

 

1.2. antrinė teisinė pagalba

 

Antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba –  tai dokumentų rengimas, gynyba ir atstovavimas bylose, įskaitant vykdymo procesą, atstovavimas išankstinio ginčų sprendimo ne teisme atvejais, jeigu tokią tvarką nustato įstatymai ar teismo sprendimas. Antrinė teisinė pagalba taip pat apima bylinėjimosi išlaidų bylose, išnagrinėtose civilinio proceso tvarka, ir išlaidų konstitucinės justicijos bylose atlyginimą, su bylos nagrinėjimu administracinio proceso tvarka susijusių išlaidų, administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidų ir su baudžiamojoje byloje pareikšto civilinio ieškinio nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.

 

1.3. Valstybės užtikrinama neteisminė mediacija

 

Valstybės užtikrinama neteisminė mediacija – pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą atliekama civilinių ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą.

 

Norintis ginčą spręsti mediacijos būdu asmuo pateikia tarnybai prašymą vykdyti mediaciją, kitos ginčo šalies sutikimą spręsti ginčą mediacijos būdu ir teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus. Prašymo vykdyti mediaciją formą nustato teisingumo ministras. Prašymas vykdyti mediaciją ir kiti šioje dalyje nurodyti dokumentai tarnybai pateikiami Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Asmuo, kuris kreipdamasis dėl mediacijos vykdymo pateikė informaciją žinodamas, kad ji neteisinga, atsako šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

 

Tarnyba sprendimą dėl mediacijos vykdymo priima ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 26 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Sprendimo dėl mediacijos vykdymo formą nustato teisingumo ministras. Jeigu norintis ginčą spręsti mediacijos būdu asmuo nepateikė visų pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl mediacijos vykdymo priimti, tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo vykdyti mediaciją gavimo dienos praneša asmeniui apie būtinybę per tarnybos nustatytą ne trumpesnį kaip 5 darbo dienų terminą pateikti trūkstamus dokumentus.

 

Priėmus sprendimą dėl mediacijos vykdymo, kai ginčo sprendimas mediacijos būdu buvo inicijuotas pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 26 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, antrinė teisinė pagalba mediacijos vykdymo metu neteikiama sprendžiant ginčo dalį, dėl kurios inicijuota mediacija.

 

Mediacijos trukmė, vykdymo tvarka nustatoma teisingumo ministro tvirtinamose mediacijos taisyklėse. Mediacija vykdoma Mediacijos įstatyme ir mediacijos taisyklėse nustatyta tvarka.

 

2. Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas, įvertinęs konkrečias ginčo, kurį sprendžiant jis teikia antrinę teisinę pagalbą, aplinkybes, gali inicijuoti ginčo sprendimą mediacijos būdu ir pasiūlyti tarnybai priimti sprendimą dėl mediacijos vykdymo. Advokatas, siūlydamas tarnybai priimti sprendimą dėl mediacijos vykdymo, turi pateikti tarnybai abiejų ginčo šalių sutikimus spręsti ginčą mediacijos būdu. Sutikimo spręsti ginčą mediacijos būdu formą nustato teisingumo ministras.

 

 

2.1. Pirminę teisinę pagalbą turi teisę gauti visi Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys.

 

2.2. Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti:

 

1) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą;

 

2) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnyje;

 

3) kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys, kurių turtas ir metinės pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą arba kurie nurodyti Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnyje.

 

Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius teisinei pagalbai gauti turi (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnis):

 

1) asmenys, kurie turi teisę gauti teisinę pagalbą nagrinėjant baudžiamąsias bylas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį;

 

2) nukentėjusieji nuo teroristinių, prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų, nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, taip pat kai nusikalstama veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą nukentėjusiajam dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų;

 

3) kiti, negu nurodyta šio straipsnio 2 punkte, nukentėjusieji dėl nusikalstamų veikų atsiradusios žalos atlyginimo bylose, įskaitant atvejus, kai žalos atlyginimo klausimas yra sprendžiamas baudžiamojoje byloje;

 

4) asmenys, kuriems paskirta socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;

 

5) asmenys, išlaikomi stacionariose socialinės globos įstaigose;

 

6) asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;

 

7) asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo turtu ir lėšomis ir dėl to jų turtas ir metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti pagal šį įstatymą;

 

8) asmenys, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą (toliau – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas), taip pat asmenys, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, pratęsiamas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą (toliau – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas), ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;

 

9) skolininkai vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena;

 

10) nepilnamečių vaikų, kai sprendžiamas jų iškeldinimo klausimas, tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą;

 

11) nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų nustatytais atvejais savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka sudariusius santuoką ar teismo pripažintus visiškai veiksniais (emancipuotais);

 

12) nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas;

 

13) asmenys, kuriuos prašoma pripažinti neveiksniais tam tikroje srityje bylose dėl fizinio asmens pripažinimo neveiksniu tam tikroje srityje, taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažinti asmenys bylose dėl globos, bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu, taip pat neveiksniais tam tikroje srityje pripažintų asmenų globėjai bylose dėl teismo sprendimo, kuriuo asmuo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, peržiūrėjimo ir neveiksniu tam tikroje srityje pripažinto asmens pripažinimo veiksniu ar ribotai veiksniu;

 

14) asmenys bylose dėl gimimo registravimo;

 

15) asmenys bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija);

 

16) vaiko tėvai, dėl kurių valdžios apribojimo ar jo panaikinimo sprendžia teismas, taip pat vaiko tėvai ar kiti jo atstovai pagal įstatymą, kai teismas nagrinėja bylą dėl leidimo paimti iš jų vaiką;

 

17) įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), kompetentingai valstybės institucijai pateikęs prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) ir turintis šios institucijos patvirtinimą dėl tinkamumo tapti įtėviu (įtėviais) ar vaiko globėju (rūpintoju), arba įvaikintojas (įvaikintojai) ar vaiko globėjas (rūpintojas), kurio prašymą dėl įvaikinimo ar nuolatinės globos (rūpybos) nagrinėja teismas;

 

18) asmenys, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo (toliau – Pranešėjų apsaugos įstatymas) nustatyta tvarka pripažinti pranešėjais, ar jų šeimos nariai bylose, susijusiose su šių asmenų interesų apsauga pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą;

 

19) asmenys, veikiantys kaip viešieji subjektai Reglamento (EB) Nr. 4/2009 64 straipsnyje nurodytais tikslais ir aplinkybėmis;

 

20) kiti asmenys Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais.

 

 

3.1. Pirminės teisinės pagalbos teikimo tvarka

 

Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi teisę kreiptis į savivaldybės, kurioje gyvena, vykdomąją instituciją. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys asmenys ir kardomojo kalinimo vietose laikomi asmenys turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją pagal laisvės atėmimo vietą.

 

Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto, kai asmuo kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją. Jeigu nėra galimybės iš karto suteikti pirminę teisinę pagalbą, pareiškėjui pranešama apie priėmimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo kreipimosi dienos. Jeigu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, pirminė teisinė pagalba neteikiama, apie tai asmeniui pranešama raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo atsisakyti teikti pirminę teisinę pagalbą dienos. Sprendimas atsisakyti teikti pirminę teisinę pagalbą gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka.

 

Pirminę teisinę pagalbą teikia savivaldybės administracijos valstybės tarnautojai ar darbuotojai. Pirminę teisinę pagalbą teikiantys asmenys ieško galimybių ir padeda pareiškėjams ginčus išspręsti taikiai.

 

Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda. Pirminės teisinės pagalbos trukmė gali būti pratęsta savivaldybės vykdomosios institucijos arba jos įgalioto asmens sprendimu. Asmuo dėl pirminės teisinės pagalbos tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą.

Kreipiantis teisinės pagalbos asmuo turi turėti asmens dokumentą.

 

Valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų pirminės teisinės pagalbos išlaidų.

 

Zarasų rajono savivaldybės gyventojai, kuriems reikalinga nemokama pirminė teisinė pagalba turi teisę kreiptis į rajono Savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyrių (Sėlių a. 22, Zarasai, II aukštas,210 ir 216 kabinetus, kiekvieną darbo dieną).

 

Deimantė Rybakovaitė, Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vyriausioji specialistė, tel. 8 385 37161, el. paštas: [email protected], 210 kab., jos nesant - Laura Kviklienė, Teisės ir civilinės metrikacijos skyriaus vedėja, tel.8 385 31203, el. paštu: [email protected], 216 kab.

 

3.2. Antrinės teisinės pagalbos teikimo tvarka.

 

Norintis gauti antrinę teisinę pagalbą asmuo pateikia tarnybai (tarnybos skyrių sąrašas ir adresai pateikti žemiau):

 

1. prašymą (prašymo forma yra patvirtinta teisingumo ministro). Pažymėtina, kad surašyti tarnybai prašymą turite teisę prašyti savivaldybės administracijos darbuotojų, kurie teikia pirminę teisinę pagalbą;

 

2. dokumentus, įrodančius teisę gauti antrinę teisinę pagalbą.

 

Prašymas ir asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodantys dokumentai gali būti pateikiami asmeniškai arba paštu.

 

Sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimamas iš karto, kai asmuo kreipiasi. Jeigu nėra galimybės priimti sprendimą iš karto, jis priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų gavimo dienos. Apie priimtą sprendimą tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 

3.2.1 Dokumentai reikalingi antrinei teisinei pagalbai gauti.

 

1. Gyventojo metinė turto ir pajamų deklaracija.

 

2. Jeigu asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius, teisinei pagalbai gauti turi papildomai pateikti įstatymo reikalaujamus dokumentus, atsižvelgiant į tai, kurį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnio punktą jis atitinka.

 

3.2.2. Antrinės teisinės pagalbos apmokėjimas.

 

Valstybė garantuoja ir apmoka antrinės teisinės pagalbos išlaidų:

 

1) 100 procentų, - jeigu nustatomas pirmasis asmens turto ir pajamų lygis;

 

2) 50 procentų, - jeigu nustatomas antrasis asmens turto ir pajamų lygis.

 

Valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų asmenims (Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 straipsnis), kurie turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius.

 

Svarbu. Tuo atveju, jeigu Jūsų turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį arba gaunate antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į Jūsų turimą turtą ir pajamas, tačiau Jums jau yra teikiama antrinė teisinė pagalba dvejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė kompensuos 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Tuo atveju, jeigu Jūsų turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai gauti ir teisinė pagalba Jums jau yra teikiama daugiau kaip dviejose bylose, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose valstybė kompensuos 25 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų.