Keli patarimai dėl plastiko atliekų rūšiavimo

Plastikas – tai populiari ir labai universali medžiaga, iš kurios pagamintus daiktus naudojame kasdien. Tačiau rinkdamiesi kuo daugiau perdirbto plastiko galime ne tik mažinti poreikį kurti naują, bet ir tausoti neatsinaujinantį iškastinį kurą (naftą), mažinti naujo plastiko gamybai reikalingas energijos sąnaudas ir sumažinti į atmosferą išmetamų dujų, pavyzdžiui, anglies dioksido, kiekį.

 

Ši medžiaga, nors ir neatsiejama nuo mūsų kasdienybės bei palengvinanti buitį, palieka didžiulį pėdsaką gamtoje. Neperdirbamas plastikas suyra ypač lėtai: gali prireikti net iki 1000 m. Be to, plastikinis gaminys niekada neišnyksta iki galo, tik virsta į mikroplastiką, vėliau suyrantį į dar mažesnes daleles – nanoplastiką. Sunku patikėti, bet vartodami maistą iš plastikinių pakuočių per metus galime savo skrandį užteršti daugiau nei 200 g mikroplastiko.

 

Kalbant apie siekį perdirbti kuo daugiau plastikinių pakuočių, šio tikslo poreikį ir mastą įsivaizduoti gali būti lengviau žinant statistinių duomenų:

 

 

Didžiausia aplinkosaugos problema – vienkartinis plastikas
Didžioji dalis visuomenės į šį klausimą žvelgia savaip. Vienkartiniai gaminiai dalies vartotojų yra vertinami prastai pirmiausia dėl to, kad yra naudojami labai trumpai: vos tik panaudoti minimaliam patogumui sukurti – ypač kalbant apie įvairias pakuotes – išmetami beveik nauji. Tačiau didžiausia bėda yra ta, kad tokiems produktams gaminti sunaudotas plastikas apskritai nėra perdirbamas: plastikiniai maišeliai vengtini ir šalinami iš rūšiavimo linijų, nes juos sunku apdoroti, jie užkemša perdirbimo centrų įrangą, lėtina perdirbimo procesą. Dėl to absoliuti dauguma plastikinių maišelių, įskaitant įvairias pakuotes ir burbulinę plėvelę, perrūšiavus visą surinktą plastiko atliekų srautą, keliauja į mišrių atliekų sąvartynus arba yra deginami.
 
Šiai problemai spręsti ES ir kitų šalių reikalavimu vis labiau griežtinamas plastiko vartojimas, atsisakant dalies gaminių iš šio plastiko ir reguliuojant plastikinių gaminių sudėtį. Reikalaujama, kad plastikiniuose gaminiuose būtų vis daugiau perdirbtų ir perdirbti tinkamų polimerų. Tai reiškia, kad ilgainiui vienkartinį plastiką vis labiau iš rinkos stums perdirbamas plastikas. Toks sprendimas priimtas reaguojant į besikeičiančius įstatymus ir kartu – keičiantis maisto ir gėrimų pakuočių gamintojų sąmoningumui. Vis daugiau jų pertvarko savo veiklą ir naudoja daugiau pakuočių, kurios gali būti 100 % perdirbamos. 
 
Iš perdirbto plastiko gali būti kuriama plati gaminių pasiūla, įskaitant:

 

Perdirbti netinkamos atliekos yra vežamos į kogeneracines elektrines – ten iš jų gaminama elektros ir šilumos energija. Pavojingos atliekos bei tos, kurių niekaip kitaip negalima panaudoti, keliauja į sąvartynus.

 

Ką mesti į plastikui skirtus konteinerius?
Į plastiko atliekų konteinerį galima mesti: plastikinius butelius, „TetraPak“, „Elopak“ (nuo sulčių, pieno) ir kitas daugiasluoksnes pakuotes, taip pat plastikines maisto pakuotes; dėžutes ir indelius, tuščią buitinių valymo priemonių tarą, polietileno maišelius ir plėvelę, saldainių, traškučių ar kitų produktų plastikines pakuotes bei kitus plastikinius įpakavimus, kuriuose yra įspausti PET, HDPE, LDPE, PP ar PS ženklai.

 

Pradedant rūšiuoti, visada svarbu apsižvalgyti, kokia rūšiavimo konteinerių infrastruktūra yra arčiausiai jūsų namų. Pavyzdžiui, stiklas visuomet metamas į atskirą konteinerį, tačiau, priklausomai nuo miesto ar net rajono, popierių, plastiką, metalą daug kur galima mesti į tą patį konteinerį. Tad kartu su plastiku į vieną talpą gali keliauti ir metalinės pakuotės: metaliniai dangteliai, gėrimų ir konservų skardinės, kitos smulkios atliekos iš metalo.
 
Rūšiuojant svarbu žinoti:
 
Ko nemesti į plastikui skirtus konteinerius?

 

Kartais pamirštama, kad plastiko konteineris yra skirtas būtent pakuotėms rūšiuoti, todėl kiti, nors ir plastikiniai, daiktai neturėtų būti čia metami, nes ne visada galima nustatyti jų sudėtį. Juolab jei pakuotė ar kitoks daiktas yra pagamintas iš kelių rūšių plastiko, dažniausiai jis nebus perdirbamas, nes tai yra labai brangus ir sudėtingas procesas. Tokie plastikiniai gaminiai paprastai yra deginami ir naudojami energijai gauti, nors tai ir mažiau aplinkai draugiškas sprendimas nei perdirbimas.

 

Kokie yra plastiko perdirbimo procesai?
Gyventojus visuomet domina klausimas: kur iš rūšiavimo konteinerių surinktas plastikas keliauja toliau? Išrūšiuotos ir atliekų vežėjų surinktos plastiko atliekos pirmiausia yra vežamos į pakartotinio rūšiavimo centrus, kad būtų dar kartą perrūšiuotos. Nuo plastikinių pakuočių ir kitų plastiko atliekų rankiniu būdu atskiriamos priemaišos, t.y., tarp minėtų atliekų patekusios kitos medžiagos, pavyzdžiui: popierius, kartonas, metalas, anksčiau tekste išvardyti tolimesnį perdirbimo procesą komplikuojantys plastiko gaminiai, kaip vienkartiniai maišeliai ir kt. Tarp netinkamų tolimesniam perdirbimo procesui elementų patenka ir plastikų atliekos, užterštos riebalais, maisto likučiais ar kitomis pavojingomis medžiagomis. Taigi atliekos išrūšiuojamos ir atskiriamos pagal rūšį, spalvą ir kitus kriterijus.
 
Tolimesnis perdirbimo etapas – plastiko atliekų smulkinimas. Plastikinių pakuočių ir plastiko atliekos juostiniu konvejeriu transportuojamos į smulkintuvą, kur yra smulkinamos, vėliau – konvejeriu paduodamos į plovimo įrenginius: centrifugą, skirtą labai užterštoms žaliavoms plauti, ir plovimo vonią, kurioje yra nusodinamos sunkesnės už plėvelę ir perdirbti netinkamos atliekos.
 
Plovimo proceso metu antrinės žaliavos yra plaunamos šaltu vandeniu. Pašalinamos žemės, dulkės bei kitos priemaišos. Išplautas ir išskalautas susmulkintas plastikas yra perduodamas į centrifugą sausinti, ten veikiant išcentrinei jėgai atskiriamas vanduo. Atskyrus vandenį, medžiaga vakuumu keliauja į išcentrinį karšto oro džiovintuvą. Išlydyta, ataušinta, švari ir sausa žaliava siunčiama į granuliavimo sandėlį: čia formuojamos perdirbto plastiko granulės – naujiems gaminiams kurti.

Kad ir kaip būtų, perdirbant visgi mažėja daugelio plastikų kokybė. Plastikas – tai ilgos polimerų grandinės. Perdirbimo metu jos trumpėja, todėl ši medžiaga ilgainiui praranda gerąsias savo savybes: lankstumą, atsparumą aplinkos poveikiui, tvirtumą. Skaičiuojama, kad daugelį plastikų galima perdirbti iki 2–3 kartų.

 

Wishcycling
Šiandien gyvename ypač greito vartojimo kultūroje, tačiau dauguma mūsų vis dar nesusimąsto apie greito vartojimo pasekmes ir jo daromą žalą aplinkai bei organizmams. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad rūpinantis aplinka pirmiausia reikia atsisakyti nebūtinų pakuočių, vienkartinius gaminius keisti ilgaamžiais ir pirmenybę teikti aplinkai draugiškoms alternatyvoms. Kitas žingsnis – išmokti teisingai rūšiuoti. Kodėl „teisingai“? Nes nekreipdami dėmesio į rūšiavimo rekomendacijas ar pagrindines taisykles kai kurie žmonės rūšiuoja tarsi „pusiau“ (šis veiksmas net turi anglišką terminą wishcycling): mano, kad rūšiuoja teisingai, tačiau ne viską padaro gerai iki galo.
 
Aplinkos tausojimas, švaros palaikymas prasideda nuo suvokimo ir kasdienių įpročių formavimo. Tai tikrai neužima daug laiko, nesudaro jokių papildomų nepatogumų ir juolab – netrukdo gyventi, o gamtai duoda daug naudos.
 
Geras įprotis – didžiausia mūsų padėka gamtai! Rinkimės atsakingai. Rūšiuokime! 
 
Daugiau informacijos apie pakuočių atliekų rūšiavimą rasite: https://gamtosateitis.lt/apie-rusiavima/


2023-03-07 13:09:20

ZARASŲ RAJONO SAVIVALDYBĖ
Zarasų rajono savivaldybės administracija. Sėlių a. 22, 32110 Zarasai, tel. +370 385 37 173, el.p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188753461.