Iš moksleivio dienoraščio
Pavasaris. Juk jis turėtų būti linksmas, ar ne? Saulė, atgyjanti gamta ir panašiai...
Man pavasaris šiuo metu mažai ką reiškia. Vien lengvesnį kelią iki mokyklos, na, gal dar darbą darže. Bet juk šis pavasaris taip greitai praeis... Viskas praeina pernelyg greitai... (išskyrus pamokas).
Pastaruoju metu pasidarė nebeįmanoma ramiai gyventi, kur tik pažvelgsi – smurtas, vagystės, pedofilija. Televizija, žiniasklaida – visi lyg išėję iš proto! Leiskit žmonėms nors dieną ramiai pagyventi nepamačius prieš akis užrašų, pilnų pagiežos, kažko, ką visi ir taip suvokia, bet nieko negali padaryti.
Pastebėjau, kad pradėjau bėgti nuo blogų naujienų, nuo žmonių, kurie kelia skausmingus prisiminimus, nuo bet kokios atsakomybės. Juk daug lengviau sulaikyti emocijas, užsidėti linksmumo kaukę ir šypsantis pareikšti: „Juk nėra šitaip blogai“. Baisiausia, kad tik taip įmanoma ką nors pakeisti, tik šypsantis pačiam galima sukelti šypseną kitam. Galų gale imi keistis, linksmumo kaukė prigyja ir sugebi ignoruoti dalykus, kurie tave liūdina. Bent man taip išeina.
Vis dėlto tikiuosi, kad jau greitai galėsiu iš tikrųjų džiaugtis gerais dalykais. Gal, kai mūsų Lietuvėlę baigs krėsti skandalai ir žmonių lūpos nustos kartoti tą nelemtą žodį „krizė“... Gal tada iš tiesų sugebėsiu džiaugtis pavasariu.
ANASTASIJA