Žvejybos ypatumai Lietuvoje: kalnai nuorūkų ir šiukšlėmis nubarstytos pakrantės

• Spausdinti

Nemuno deltos regioninis parkas kasmet sulaukia vis daugiau lankytojų ir nors dalyje čia esančių vandens telkinių organizuojama tik limituota žvejyba, išskirtinė gamtos oazė labai populiari tarp žvejų, kurie, anot parko darbuotojų, ne tik mėgaujasi žūkle, bet neretai pamiršta susirinkti savo šiukšles žvejybos vietose.

Žvejų zonose – daugiausiai šiukšlių

Skaičiuojama, kad vien 2021 m. šis regioninis parkas sulaukė daugiau nei 170 tūkst. lankytojų, iš kurių daugiau nei 45 tūkst. sudarė žvejai. Iniciatyvos „Misija: švari vasara‘22“ komandai apsilankius šiame regioniniame parke ir įgyvendinus gamtos švarinimo akciją, buvo pastebėta, kad nemažą dalį rastų atliekų žygio metu sudarė nuorūkos, žvejybos valai bei maisto ir gėrimų pakuotės.

„Nemuno deltos regioniniame parke, konkrečiai Rusnės saloje, Skirvytės upės krantinėje, radome daugybę nuorūkų, kurios gamtoje suyra vidutiniškai per penkerius metus. Nors palyginus su ta pačia maisto skardine, kuri suyra per 50 metų, nuorūkos irimo laikotarpis nėra ilgas, tačiau cigarečių nuorūkos irdamos gali padaryti didelę žalą gamtai. Visų pirma, jose lieka tūkstančiai nuodingų toksinų, dervų, kancerogenų, o nikotinas yra vienas stipriausių insekticidų, žudančių vabzdžius. Taip pat tose pačiose cigarečių nuorūkose esantis mikroplastikas nesuyra, patenka į vandens telkinius bei dažnai tampa tų pačių paukščių maistu, kurių populiacija šiame parke itin didelė. Todėl norėtųsi perspėti poilsiautojus, kad būtų sąmoningesni ir negalvotų, jog nuorūka yra maža ir nekalta šiukšlė gamtoje“, – teigia iniciatyvos ekologė Vaida Griškevičienė.

Anot Mažosios Lietuvos saugomų teritorijų direkcijos Nemuno deltos regioninio parko grupės atstovės Žanetos Iršienės, vasaros sezonu parke išties pastebimas atliekų kiekių padidėjimas. Kaip ir daugelyje misijos dalyvių ir ambasadorių aplankytų regioninių parkų, vasaros metu čia daugiausiai randama maisto ir gėrimų pakuočių, plastikinių, skardinių indų, plastikinių maišelių, stiklo, cigarečių nuorūkų. Šie radiniai dažniausiai aptinkami upių pakrantėse, paplūdimyje, poilsiavietėse, stovyklavietėse, pažintiniuose takuose ir žvejybos vietose.

„Atliekų kiekius stebime prižiūrėdami rekreacines, poilsio ir žvejų zonas. Deja, tenka pripažinti, kad žvejų zonose randame daugiausiai šiukšlių“, – tvirtina Ž. Iršienė ir priduria, kad nors šiukšlių randama nemažai, tačiau pastebimos ir pozityvios tendencijos. „Kai kur poilsiautojai susirenka savo šiukšles, žmonės tampa po truputį sąmoningesni, bet yra vietų, kur poilsiautojai dar turėtų labiau pasistengti, ypač žvejai“, – teigia parko atstovė.

Numatomos baudos

Aplinkos apsaugos departamento duomenimis, mėgėjų žvejybos vidaus vandenyse taisyklės numato, kad asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba, privalo užtikrinti švarą žvejybos vietoje.
„Prieš pradėdami žvejybą ir žvejybos metu visas atliekas, esančias penkių metrų spinduliu nuo žvejybos vietos, žvejai turi surinkti, o baigę žvejoti, surinktas šiukšles išsivežti ir pasirūpinti tinkamu jų išrūšiavimu. Žvejams, nesilaikantiems reikalavimo penkių metrų spinduliu aplink žvejybos vietą susirinkti šiukšles, gali būti taikomas įspėjimas arba bauda nuo 10 iki 60 eurų“, – teigia Aplinkos apsaugos departamento Klaipėdos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vitalis Marozas.

Aplinkosaugininkai atkreipia dėmesį, kad pirmiausia reikia būti sąmoningiems ir nepatingėti surinkti net ir kitų paliktas šiukšles, o pastebėjus netinkamai besielgiantį žveją, nepabijoti su juo gražiai pasikalbėti ir paraginti susitvarkyti.

Žvejai nepripažįsta šiukšlinantys

„Visą vasarą su aplinkosaugine iniciatyva keliaudami paskui poilsiautojus šalies regioniniuose parkuose be įprastinių atostogų šiukšlinimo tendencijų užčiuopėme dar vieną Lietuvos gamtos skaudulį – netvarkingai paliktas žvejų vietas. Ne paslaptis, kad žvejybą propaguojantys žmonės gamtoje praleidžia itin daug laiko, o to laiko praleidimo rezultatai kai kur katastrofiški – žolynuose voliojasi žvejybinio valo likučiai, o krantinės tiesiog nubarstytos cigarečių nuorūkomis – jas ten gali semti kastuvais“, – įspūdžiais dalijasi iniciatyvos „Misija: švari vasara‘22“ organizatorė, įstaigos „Žaliasis taškas“ atstovė Simona Rasalė.

Kaip teigia S. Rasalė, lankantis Rusnėje misijos dalyviams teko pabendrauti ir su pačiais žvejais. Anot jos, daugelis kalbintų žvejų tvirtino, jog savo šiukšles tikrai susirenka, kiti teigė, kad šiukšlių neturi, tačiau šalia jų stovintys ir tuštėjantys žuvų masalui bei jaukui naudojami konservuotų kukurūzų indeliai bylojo ką kita. Kad šiukšlių tikrai bus išdavė ir po kėdėmis saulės šešėlyje išrikiuoti gėrimai bei pietų valandos laukiantys užkandžiai.

„Pakalbėjus draugiškai su žvejais apie jų poilsiavimo įpročius gamtoje bei priminus jiems, kad, pavyzdžiui, žvejybos valas gamtoje suyra per 600 metų, paaiškėjo ir tai, kad ne kiekvienas jų yra pasirūpinęs maišeliais, skirtais išsivežti atliekoms iš žvejybos vietos. Tad akcijos dalyviai upės krantinėje įsikūrusiems ir savo laimikių kantriai laukiantiems žvejybos entuziastams išdalino specialius šiukšlių maišus, kad po žvejybos butų patogu su savimi pasiimti ne tik savo laimikį, bet ir šiukšles. Tikrai nenorime sakyti, kad visi žvejai elgiasi neatsakingai, tikime, kad šioje bendruomenėje yra daugybė kultūringų žmonių, tačiau mūsų misijos tikslas – ugdyti atsakingesnius visuomenės poilsiavimo įpročius ir savo pavyzdžiu parodyti, kad pakelti ne tik savo, bet ir svetimo šiukšlę yra mūsų pareiga prieš gamtą bei mus pačius“, – teigia S. Rasalė.

Iniciatyvos „Misija: švari vasara‘22“ ambasadoriai nuo vasaros pradžios gamtos švarinimo akcijas įgyvendino Pavilnių, Verkių, Aukštadvario, Asvejos, Anykščių, Vištyčio, Panemunių, Varnių, Pagramančio, Pajūrio ir Nemuno deltos regioniniuose parkuose. Iniciatyvos uždarymas planuojamas rugsėjo 11 d. Vilniaus maratone.

Viešosios įstaigos „Žaliasis taškas“ informacija