Minėjimo renginį pradėjo Zarasų krašto muziejaus laikinai direktoriaus funkcijas atliekanti Vilma Mickutė. 

 

Tylos minute buvo pagerbti visi kovoję, kentėję ir žuvę už Lietuvos laisvę.

 

Sveikinimo žodžius tarė Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas. Jis pasveikino visus Lietuvos laisvės gynėjus ir sergėtojus: karius, karininkus, šaulius, savanorius, veteranus šios gražios ir svarbios šventės proga, džiaugėsi ir dėkojo jiems už puikiai ir profesionaliai atliekamą pareigą – tėvynės saugojimą. Tik šių žmonių dėka mes galime jaustis saugūs savo šalyje.

 

„Šiandien išgyvename istorinį įvykį, nes nedažnai Zarasuose yra statomi istoriniai paminklai. Džiaugiuosi Zarasų rajono savivaldybės vardu, mūsų bendruomenės vardu, kad mes atidengiame šį paminklą būtent šią dieną. Ačiū skulptūros autoriui, kuris sukūrė kario angelą. Šis angelas kentėjo, krito ir vėl atsikėlė. Ačiū visiems, kurie prisidėjote prie šios skulptūros atsiradimo“, – teigė Zarasų rajono savivaldybės meras Nikolajus Gusevas.

 

Zarasų rajono savivaldybės mero pavaduotojas Rimantas Jurevičius taip pat tarė sveikinimo žodžius. „Nuoširdžiai sveikinu visus su Lietuvos kariuomenės 104-osiomis metinėmis, labai simboliška, kad šis laisvės angelas atidengiamas būtent šią dieną. Nuoširdžiai dėkoju visiems , kurie prisidėjo prie šio mūsų projekto įgyvendinimo ir jį palaikė Šis projektas dar nėra užbaigtas, oro sąlygos neleido to padaryti. Planuojama, kad visa šio monumento aplinka turėtų būti sutvarkyta 2023 metų gegužės pabaigoje.“ – teigė Rimantas Jurevičius.  Anot jo, prie šios „Laisvės Angelo“ skulptūros mūsų rajono šauliai galės priimti priesaikas ir čia bus tinkama vieta švęsti valstybines šventes ar tiesiog ateiti, pabūti ir nusifotografuoti.

 

Žodį tarė ir Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas. „Prieš ketverius metus, 2018 metais, birželio mėnesį Zarasų rajono savivaldybės mero Nikolajaus Gusevo iniciatyva buvo sudaryta darbo grupė Laivės kovų atminimo įamžinimui. Sudaryta darbo grupė sugalvojo šio paminklo pastatymo idėją ir ją inicijavo“, – teigė jis. Anot Benjamino Sakalausko, nėra rajono centrų, kuriuose nebūtų atminimo Laivės kovų dalyviams. Zarasų rajone – Dusetose, Salake yra paminklai Laisvės kovų dalyviams, kitose seniūnijose atminimo lentos savanoriams, tačiau Zarasai tokio pobūdžio paminklo neturėjo iki šiol. 

 

„Dėkoju visiems, kurie pritarė šiai idėjai, aktyviai dalyvavo, svarstant paminklo dizainą, architektūrą, ačiū dirbusiai komisijai. Šis paminklas skirtas žuvusiems ir nukentėjusiems zarasiškiams, o jų yra nemažai. 1919–1920 metais žuvo 539 zarasiečiai Laisvės kovų dalyviai. 3160 Zarasų rajono gyventojų buvo ištremti. Po Antrojo pasaulinio karo daugiau nei 100 zarasiečių žuvo pasipriešinimo kovose (partizaniniame judėjime ir kt.), 24 asmenys Zarasuose buvo nuteisti mirties bausme. Visi tie žmonės, kurie kentėjo, žuvo už Lietuvos laisvę, nusipelnė atminimo ir pagaliau mes atiduodame skolą jiems, kad gyvename laisvoje Lietuvoje.“ – teigė Benjaminas Sakalauskas.

 

Po visų sveikinimo kalbų, paminklas buvo atidengtas. Prie jo buvo padėtos gėlės, atminimo žvakutės. Zarasų Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų parapijos klebonas kunigas dekanas Vydas Juškėnas  pašventino paminklą.

Krašto apsaugos savanorių pajėgų Vyčio apygardos 5-osios rinktinės 508 pėstininkų kuopos kariai iššovė salves už Lietuvą, jos žmones ir kritusius kovoje jos piliečius.

 

Po paminklo atidarymo, visi norintys galėjo keliauti į Zarasų rajono savivaldybės kultūros centrą ir pasiklausyti istoriko Algio Kazulėno paskaitos apie Lietuvos kariuomenės formavimąsi, jos istoriją. 

 

Iki dabar jau pagerbti 1918–1923 metų nepriklausomybės kovų Antalieptės, Degučių, Dusetų, Imbrado, Salako  valsčiaus Vyties kryžiaus kavalierius ir savanorius įamžinant juos atminimo lentoje. Kitais metais bus atidengtos atminimo lentos Antazavės, Turmanto (Smalvų,), Suvieko (Paupinės valsčių) seniūnijose.

 

Džiaugiamės, kad dabar turime stiprią kariuomenę, kad esame NATO dalis, o tai dar labiau stiprina mūsų visų saugumą. Už tai mes turime būti dėkingi Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui. 1994 metų sausio 4-ąją, jis išsiuntė laišką NATO generaliniam sekretoriui Manfredui Worneriui, prašydamas priimti Lietuvą į Aljansą. Jis inicijavo Lietuvos stojimą į NATO ir dabar mes esame šio Aljanso dalis.

 

Ir dar vienas renginys laukė zarasiškių – naujai atidarytame Zarasų krašto muziejaus padalinyje (D. Bukonto g. 1)  buvo surengta  Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejaus  paroda „Ištikimas savo kraštui – lojalus svetingai valstybei“ atidarymas. 

 

Muziejaus  padalinio kieme Zarasų šauliai šventės dalyvius vaišino šauliška koše, kvapnia arbata.

 

 

Parengė Kamelija Mazūraitė

Nuotraukos – Petro Ivanovo