Festivaliuose besisvečiavę Zarasų rajono menininkai turėjo galimybę ne tik stebėti žymių šiaurės šalių atlikėjų pasirodymus, bet ir dalyvauti paskaitose.

 

„Dalyvavome paskaitose apie muzikos vadybą, agento rolę menininko darbe, nagrinėjome, kodėl tampama žinomu ir kaip to pasiekti. Taip pat paskaitų metų turėjome išskirtinę galimybę pristatyti savo veiklas ir Lietuvos muzikos projektus. Užmezgėme daug naudingų pažinčių tolimesniems meno projektams, todėl tikimės imtis tolimesnių kultūrinių mainų su Norvegijos bei kitų šiaurės šalių muzikantais, muzikos agentais, festivalių organizatoriais“, – pasakoja Ineta Meduneckytė-Tamošiūnienė, atlikėja, lietuviškų pasaulio muzikos projektų „Folk trio“ ir „Lietis“ vadybininkė bei festivalio „Folk ratu“ organizatorė.

 

 

Festivalio metu pavyko Zarasų rajono menininkams pavyko užmegzti naujus asmeninius kontaktus, kuriuos itin vertina džiazo muzikos atlikėjas ir tarptautinių renginių organizatorius Tadas Pasaravičius:

 

„Festivalyje turėjome progą užmegzti draugystę su Norvegijos džiazo federacija, muzikos organizacija NOPA, muzikos atlikėjų verslumo kompetencijų kėlimo biuru MOST, Norvegijos kultūros taryba, Portugalijos ambasadoriumi bei daugybe kitų muzikos industrijos profesionalų. Tikiuosi, kad netolimoje ateityje pavyks prasmingai pasinaudoti šiais kontaktas įgyvendinant naujus bendradarbiavimo projektus Lietuvoje.“

 

 

Zarasų kūrėjai grįžo su naujomis idėjomis meno renginiams, kurių pagrindinis dėmesys bus skiriamas Lietuvos folkloro tradicijų išsaugojimui.

 

„Vieno seminaro metu buvo pristatoma airių folkloro sėkmės istorija bei vėliau buvo iškeltas klausimas – kodėl šiaurietiškas folkloras negalėtų tapti tiek pat populiarius? Tai mūsų komandą paskatino susimąstyti apie Baltijos šalių tradicinės muzikos išskirtinumą ir galimybes. Vėliau ši diskusija išsitęsė iki kelių dienų pokalbio apie naujo projekto planus“, – pasakoja dailininkė-edukatorė Irma Gineikienė.

 

Anot jos, šis festivalis davė daug įkvėpimo savo projektui: „Gavau daug įkvėpimo mano kūrybinės draugijos projektui „Rožės ir lelijos“, kuriame, panašiai kaip ir šiuolaikinėje folkloro muzikoje, jungiasi tradicinis liaudies ir naivusis menas su šiuolaikinėmis technologijomis.“

 

Jai antrina ir fotografas Donatas Lisauskas, kuris taip pat dalyvavo fesivaliuose: „Nors buvau gana skirtingoje aplinkoje, bet būtent tai man ir davė labai daug. Iš Oslo grįžtu perkrauta ir kitaip pasaulį matančia galva bei atsivežu visą projekto idėją, kurią Utenoje įgyvendinsiu sekančiais metais.“

 

 

„Už galimybę išvykti ir gauti tokios neįkainojamos patirties esu labai dėkinga „Inovatorių slėniui“ ir projekto „Kūrybinio verslo akseleratorius“ komandai“, – sako I. Meduneckytė.

 

„Esu labai dėkingas „Inovatorių slėniui“ ir „Kūrybinio verslo akseleratoriaus“ organizatoriams už man suteiktą galimybę prisijungti prie lietuvių delegacijos, dalyvavusios „Oslo World“ festivalyje. Taip pat noriu išreikšti dėkingumą už galimybę atstovauti Lietuvos džiazo federaciją šio festivalio tinklaveikos renginiuose“, – sako T. Pasaravičius.

 

„Nuoširdus ačiū „Kūrybos verslo akseleratoriui“ ir „Inovatorių slėniui“, kurių dėka mes galėjome išvykti“, – dėkoja I. Gineikienė.

 

„Didelis ačiū visiems už rūpinimąsi šia kelione ir už suteiktą galimybꔓ, – šypsosi D. Lisauskas.

Zarasų krašto menininkai dalyvauja „Kūrybinio verslo akseleratoriaus“ programoje, kurią vykdo „Inovatorių slėnis“ drauge su Norvegijos partneriais NOPA. Taip pat „Inovatorių slėnio“ projektas užsiima Kamariškių dvarvietės atstatymu, jos erdvių pritaikymu menininkams ir visuomenei.

 

„Kamariškių dvaras – tai istorinė vieta, kurioje siekiama sukurti pirmąją Lietuvoje lėto gyvenimo erdvę, skirtą atvykusiems žmonėms pailsėti nuo skubėjimo, įtampos bei skirti laiko sau. Mes norime, kad ši vieta taptų neįpareigojanti, leidžianti laisvai pasirinkti, ką nori veikti ir su kuo būti. Kartu dvarą ketiname pritaikyti kūrybai – vizualiniams menams ir muzikai. Visa tai leis ne tik pailsėti, bet galbūt atrasti save iš naujo“, – pasakoja „Inovatorių slėnio“ vadovas A. Survila.