Šį savaitgalį Zarasų miesto teritorijoje kilo pirmas pernykštės žolės gaisras. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Zarasų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai ragina Zarasų r. sav. gyventojus ir svečius elgtis su ugnimi saugiai ir atsakingai.

 

Kiekvieną pavasarį, atšilus orams, žmonės pradeda aktyviai tvarkyti savo ūkį, organizuoti iškylas lauke. Praktiškai, tokiu laikotarpiu ir palankiomis orų sąlygomis ugniagesiai gelbėtojai dažniausiai vyksta į gaisrus, kilusius atvirose teritorijose. Šių gaisrų priežastys – neatsargus elgesys su ugnimi, t. y. gaisrinės saugos taisyklių nežinojimas ar nepaisymas, kai žmonės lengvabūdiškai tikisi išvengti gaisro pasekmių, kai pradeda deginti laukininkystės ir daržininkystės atliekas. Primename, kad mieste ar miško parko zonoje laužus kurti draudžiama (išskyrus specialiai tam skirtas vietas). Sodo teritorijoje laužus kūrenti leidžiama ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų, 50 m nuo miško. Degantis laužas turi būti nuolat stebimas, o smilkstančią ugniavietę būtina užgesinti. Kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo statinių.

 

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 525 straipsnį už priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą arba jų nevykdymą fiziniams asmenims numatoma bauda nuo dešimt iki septyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo trisdešimt iki šešių šimtų eurų. Jei dėl pažeidimo kilo gaisras, sprogimas, fiziniams asmenims taikoma bauda nuo dvidešimt iki septyniasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki penkių šimtų aštuoniasdešimt eurų.  Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnio 1 dalies nuostatoje nurodyta, kad sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo trisdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Asmenims, kurie sąmoningai nesilaiko gaisrinės, aplinkos saugos taisyklių reikalavimų,  degina ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūras, numatoma administracinė atsakomybė pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 286 straipsnio 3 dalį. Šiems pažeidėjams nustatyta bauda nuo penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, jos naudotojams ir valdytojams, kurie nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą. Jie gali būti baudžiami nuo trisdešimt iki vieno šimto septyniasdešimt eurų. Be to, jiems gali būti sumažintos tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus, kuriuose bus nudeginta žolė ar ražienos.

 

Kartais žolės, miško paklotės gaisrus sukelia vaikų bei paauglių išdykavimai. Todėl tėvai ir pedagogai jiems turėtų priminti, kad  degančiose pievose sudega vertingų augalų sėklos, žūsta gyvūnai, perintys paukščiai. Esant palankioms oro sąlygoms (sausu oru, pučiant stipriam vėjui), pernykštės žolės gaisrai stipriai plinta ir gali lengvai pasiekti ūkininkų besiganančias galvijų bandas, žemės sklypus apsodintus miškus, gyvenamuosius namus, ūkinius pastatus. Vaikai turi žinoti, kad administracinė atsakomybė jau taikoma nuo šešiolikos metų. Jei vaikas yra jaunesnis nustatyto amžiaus, tai informacija apie pavojingą veiką, dėl kurios galėjo ar kilo gaisras, ir ją padariusį nepilnametį bus perduota Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktoriui, taip pat Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

 

Būkite budrūs, su ugnimi reikia elgtis atsargiai ir laikytis, o pamačius degančią žolę – nepraeiti pro šalį ir imtis veiksmų jai gesinti. Tokius gaisrus galima gesinti vandeniu arba smėliu. Nedideliame plote liepsnojančią žolę lengvai galima užgesinti, užplakant šakomis bei užtrypiant ją kojomis. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad ugnis neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių. Jeigu matote, kad ugnies nepavyks užgesinti, nedelsiant kvieskite ugniagesius telefonu 112.

 

 

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Panevėžio priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Zarasų priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba