Dailėje labai svarbu, kad tai, ką kuri, patiktų pačiam autoriui. Tik tada atsiranda noras savo sukurtais darbais dalintis su kitais.

 

Mokytoja ir jos mokiniai, tai graži simbiozė, vieną kitą papildanti, skatinanti dalintis žiniomis, idėjomis bei kurti. Svarbiausias dalykas mokytojo darbe – tai įteigti mokiniams žinią, kad vaikas gali viską išmokti, jeigu tik panorės. Kitas svarbus momentas yra – išmokyti. Išmokyti – geriau mažiau, bet išmokyti nors kiek nors, kad vaikas pajustų sėkmę, kad didžiuotųsi savimi. Meninis ugdymas leidžia įžvelgti kiekvieno vaiko kūrybinį unikalumą, nes jei iš visų tikimės vienodų rezultatų, dažniausiai nesulaukiame jokių…Ypač daug naujovių galima pasiūlyti per grafikos pamokas. Tokiu būdu sužadinamas vaikų smalsumas, kiekvieno prigimtinė savybė tyrinėti ir pažinti kažką naujo. Jeigu mokinys, atlikęs užduotį, pasako „Man patinka”, tai jau didelis laimėjimas. Mokytoja siūlydama vaikams išbandyti naują dailės techniką, visada išbando ją pati, ieško mokiniams patrauklių temų, įsiklauso į mokinių norus, kartu ieško geriausio meninio sprendimo. Šioje parodoje pateikiama įvairaus amžiaus mokinių darbai atlikti skirtingomis grafikos technikomis.

 

Jau penktus metus suaugusiųjų dailės studiją lankantys dalyviai mieliau renkasi tapybą. Mokytojai Petronei Sekonienei, ruošiantis užsiėmimams su suaugusiais, nuo pat pradžių teko pačiai vėl „prisijaukinti” akvarelę, guašą, akrilą, aliejinius dažus. Taip atsirado mokytojos kurti spalvoti darbai ant popieriaus, vėliau ant drobių. Pandemijos laikotarpiu, vykdant nuotolinį mokymą, tokių darbų susikaupė tiek, kad ne tik papuošė šeimos namo sienas, bet jau buvo išdovanoti draugams ir artimiesiems. Pandemija baigėsi, bet mokytoja nenustoja pati mokytis, kuria, ieško naujų būdų mokinius ir suaugusiuosius kuo labiau sudominti ir įtraukti į ugdomąją meninę veiklą.

 

Ruošiant šią parodą, buvo tikėta, kad ir lankytojai suras jiems patinkantį paveikslą. Gal ir ne vieną, nes parodoje pateikiama ne tik mokytojos Petronės Sekonienės tapyba, bet ir per ilgus metus kauptų jos buvusių ir dabar lankančių mokyklą grafikos ir suaugusiųjų dailės studijos tapybos darbai. Tai savotiškas mokytojos sukauptas „aukso fondas”, unikalus įdėjų šaltinis, iš kurio kiekvienas gali semtis ir naudoti savo kūryboje. Tai dar vienas įrodymas, kad Zarasuose visada buvo ir dabar yra, labai gabių, darbščių, kūrybiškų žmonių.

 

Maloniai kviečiame visus į parodos atidarymą ir pabendrauti su gabių, darbščių ir kūrybiškų žmonių bendruomene.

 

 

Zarasų krašto muziejaus informacija