Visada verta pabandyti!
Apie projektą Aleksandra sužinojo iš savo pažįstamos. Tad beliko susirasti siunčiančiąją organizaciją. Ja tapo Zarasų jaunimo centras. Tomas ir Aleksandra pasakojo, jog iš Lietuvos dviese skrido į Italiją žinodami, jog neturės net kur nakvoti, galvojo, jog visą naktį pravaikščios mieste, o gal miegos oro uoste, bet taip jau nutiko, kad teko miegoti... mieste ant suoliuko. Ryte išvyko į jaunimo centrą Brežicėje (Slovėnija), kur vyko projektas. Kiekvienas atstovas turėjo pasirinkti savo meno sritį iš teatro, muzikos, graffiti, videomedijos ar fotografijos. Aleksandra pasirinko teatrą, o Tomas – muziką. Kelias projekto dienas visi mokėsi, slovėnai supažindino su savanoriavimu savo šalyje. O galutinis tikslas buvo per 10 dienų surengti valandos trukmės visų meno sričių bendrą pasirodymą jaunimo centro kiemelyje.
„Būta visokių užsiėmimų. Su savanorių organizacija vykome į miškus, kur vyko orientavimosi varžybos. Vėliau vykome į mišką su dresiruotais šunimis ieškoti dingusių žmonių, tiksliau, mes slėpėmės, o jie mūsų ieškojo, – pasakojo Aleksandra. – Bet įdomiausi buvo vakarai, kai kaskart vis kita komanda pristatinėjo savo šalį. Per lietuvių vakarą dainavome, žaidėme krepšinį, vaidinome. Trumpai pristatėme keletą Lietuvos miestų. Kiekviena šalis turėjo kažką pagaminti. Mes paruošėme šaltibarščių, prikepėme duonos su česnaku, turėjome agurkų su medumi. Vaidindami specialiai parodėme, jog agurkus reikia mirkyti į medų. Juokinga buvo, kai nešiojant vaišes kažkas agurkus mirkė į šaltibarščius“... Tomas prisipažino, jog jam, kaip muzikantui, buvo labai įdomu kažką kurti tarp kitataučių, kitaip bendraujančių ir suvokiančių muziką. Didžiausia problema jam buvo kalbos barjeras. Tuo tarpu Aleksandra džiaugėsi, kad jai labai pasisekę, mat bevaidinant galima buvo šnekėti savo kalba, nes ten nereikėjo susikalbėti, o tik išreikšti emociją. Labiausiai zarasiškiams patikę, kad visi dalyviai buvo labai linksmi, sukalbami ir draugiški. Net buvo keista, kaip gali visiškai nepažįstami žmonės, suvažiavę iš įvairų šalių, būti kaip viena šeima.
Jaunuoliai sakė, kad įspūdžių patyrė daug ir ilgam. Tad ir jie, ir mes raginame nebijoti ir kitus, išbandyti kažką naujo, pakeliauti, pasisemti žinių bei patirti smagių nuotykių.
Kalbino ir parengė Dorina ŠUKYTĖ.
Nuotraukos