Vencavų festivalis – iš meilės žiūrovui ir dainai

• Spausdinti

Jau trečią ir, kaip renginio organizatoriai Vilvidė ir Vaidotas Sriubai sako, tikrai ne paskutinį kartą kempinge prie Vencavų malūno vyko dainuojamosios poezijos festivalis „Kai laisis saula Vencavi“. Tikintis šiltesnių orų, šiemet jis surengtas birželio 4 dieną, o ne rudens pradžioje, kaip ankstesniais metais, ir organizatorių sprendimas pasiteisino – trumpam nulijus vasariškam lietui, visą vakarą malūno sparnuose sukosi saulė.

Į festivalį atvyko gausus būrys dainuojamosios poezijos atlikėjų iš visos Lietuvos, o ir žiūrovų susirinko gausiai. Gaila, šiemet negalėjo atvykti Algis Latėnas, kuris buvo paruošęs naują programą festivaliui, taip pat ir keletas kitų dainininkų – dažnai mūsų norus ir planus likimas pakoreguoja. Tačiau muzikos netrūko – koncertavo Zarasų „Ąžuolo“ gimnazijos dainuojamosios poezijos studija (vadovas Gražvydas Gasparavičius), Utenos kultūros centro kolektyvas „Trio AMd’AR“ (vadovė Audronė Misiukaitė), Giedrius Ulevičius, Saulius Lapėnas (Jurbarkas), Valdas Juralevičius (Kulautuva), Darius Leveckis ir Rytas Germanavičius (Raseiniai), Utenos kultūros centro akustinė grupė „Over Love“ (vadovas Rimantas Sinica), „TRIO LA’gaminas“: Margarita Simokaitytė, Eglė Kuzmienė, Ramūnas Lisinskas (Dusetos), muzikinių projektų grupė „Vitražai“ (Raudondvaris).

V. Sriubas sakė, kad mintis surengti bardų festivalį Vencavuose kilusi seniai – impulsą jai davė bičiulio bardo Algirdo Svidinsko įkurtas festivalis „Akacijų alėja“. Dešimt metų ruseno slapta svajonė, kol prieš trejus metus pastačius kempingą prie Vencavo ežero, atsirado ir vieta, ir galimybės svajonei įsikūnyti. Mūsų kraštas iš Anykščių kilusiam Vaidotui puikiai pažįstamas nuo jaunystės, kai atvykdavo pavasaroti pas dėdę Algimantą Dieninį. Dusetiškiams puikiai žinomas šis žmogus – Lietuvos Atgimimo metais A. Dieninis dirbo Dusetų seniūnu ir daug prisidėjo prie Dusetų krašto atgimimo, Nepriklausomybės paminklo atstatymo, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio grupės sukūrimo Zarasų rajone ir Dusetose.

Vaidotas pats nedainuoja, bet jo draugų tarpe – daug garsių ir mažiau žinomų dainuojamosios poezijos atlikėjų. Tad festivalio scena atvira ir jiems, ir tiems, kurie pirmą kartą lipa į sceną ar paima gitarą po ilgų tylos metų. O festivalio kredo – dainuoti iš širdies sau ir klausytojui, ar kaip skambėjusioj tą vakarą dainoj: „Likite šičia, pelnykite meilę, būkit laimingi...“

„Visi geri darbai vyksta iš meilės žiūrovui, – sako Vaidotas, – bet reikalingas ir materialus pagrindas. Kol kas patys esame pagrindiniai festivalio mecenatai – apmokame atlikėjams kelionę, suteikiame nakvynę. Pagal išgales paaukoja žiūrovai, draugai, bet festivaliui augant, reikės ieškoti daugiau rėmėjų, rašysime projektus. Bičiuliai jau kalbina surengti kelių dienų renginį, ne tik su daina, bet ir su teatru, poezija – savotišką Vencstoką (juk ir garsusis Vudstokas prasidėjo nuo mažų dalykų).“

Gitarų akordai, klavišinių skambesys ir poezijos žodžiai liejosi į klausytojų širdis, skalavo sielas kaip gaivus ir skaidrus Vencavo ežero vanduo, ar ta skruostu nuriedėjusi jautresnio klausytojo ašara... Ir negali tokį palaimingą vakarą skųstis lietumi – juk per jį dviračiu net iš Visagino atmynė ir pirmą kartą po 20 metų užlipo scenon atlikėjas Giedrius Ulevičius. Negali ir įkyrių uodų keikti, kurių zyzimas, kaip ir lakštingalų trelės krūmuose, tik priminė – švenčiame trumpos šiaurietiškos vasaros pradžią. Beje, uodams ir vaikams labiausiai turėjo patikti „Lydekos daina“: „Kad užtrauks dainelę žuvys! / Net žvejus prižadina. / „Kas čia buvo? Kas čia buvo?“ / Lydekos gimtadienis...“(J. Erlickas).

Nusiklausęs dainos „O vakaras jau apgaubia laukus ir pievas / Ir taip tylu, ir taip tylu aplinkui...“ vakaras baltu rūku apgobė Vencavo ežerą, pievas, kalnelius ir slėnį su festivalio dalyviais.

Patys kantriausieji žiūrovai, išbuvę iki renginio pabaigos, kartu su kolektyvu „TRIO LA’gaminas“ sudainavo turbūt pretenduojančiu tapti festivalio himnu: „Snaudžia malūnas prie kelio / Saulė seniai Vencavuos...“

Po smagaus grupės „Vitražai“ pasirodymo, kurio metu net šokančių atsirado, Vaidotas padėkojo žiūrovams, o atlikėjams, nepagailėjusiems savo laiko ir atvažiavusiems, išsakė nuoširdžiausią padėką, įteikė jiems atminimo dovanas. Taip pat festivalio organizatorius priminė, kad kitą dieną, sekmadienį, visi laukiami Baltriškių Šv. Kazimiero bažnyčioje, kur po Šv. Mišių skambės bardų atliekamos dainos (dar viena auganti graži tradicija) ir pakvietė nesiskirstyti, o šviesią vasaros naktelę praleisti dainuojant prie laužo...

Renginio organizatoriai: „Kempingas prie Vencavų malūno“, Kultūros centras Dusetų dailės galerija.

Vilija Visockienė, nuotr. autorės ir Aivaro Troščenkos