Ši šventė atsirado seniai. Pasakojama, kad III a. Romoje gyveno vyskupas Valentinas. Kai tuometinis Romos imperatorius Klaudijus II, siekdamas sukurti stipresnę kariuomenę, išleido įsakymą, draudžiantį kariams tuoktis (nes manė, jog šeimos vyras negali būti geras karys), vyskupas Valentinas išklausydavo mylinčius žmones ir slapta juos sutuokdavo. Klaudijus II, po kurio laiko viską sužinojęs, suėmė ir nuteisė vyskupą Valentiną mirties bausme. Tai įvyko vasario 14 dieną. Kai po kurio laiko vyskupas Valentinas buvo paskelbtas šventuoju, Vasario 14-oji imta švęsti kaip Įsimylėjėlių diena.

Lietuvoje ši šventė neturi tradicijų, neretai prasideda ir baigiasi daugybės širdelių klijavimu ant kiekvieno sutikto pažįstamojo veido ar atlapo. Kai kurios porelės šią šventę mini romantiškai leisdamos laiką kavinėje arba namuose prie žvakių, teikia vieni kitiems dovanėles ir šokoladines širdeles, lekia drauge pačiuožinėti ar pan.

Aš gi siūlyčiau mums brangius žmones mylėti, lepinti ir kitaip jiems dėmesį rodyti visą laiką, o ne tik tą dieną... 

Parengė Ingrida VYTAITĖ