Vasario 16-osios svarba ir simbolika

• Spausdinti

Vasario 16-oji – Valstybės atkūrimo diena – viena iš kertinių Lietuvos istorijos datų, svarbi kiekvienam Lietuvą mylinčiam jos gyventojui. 1918 m. vasario 16-ąją nepriklausomos Lietuvos valstybės vardas suskambo oficialiai. Ne Lietuvos sąjungoje su Vokietija, Lenkija ar Rusijos sudėtyje, bet nepriklausoma, demokratiniais principais sutvarkyta Lietuvos valstybė su sostine Vilniuje.

Vilniaus Pilies gatvėje esančio namo antrajame aukšte, kuriame tuo metu veikė Lietuvos šalpos komitetas, tądien susirinko dvi dešimtys šviesiausių ir iškiliausių vyrų, savo parašais padėjusių pamatus naujai Lietuvai.

Nepriklausomybės Aktu Lietuvos Taryba pareiškė, kad Lietuvos valstybės pamatus ir jos santykius su kitomis valstybėmis privalo galutinai nustatyti kiek galima greičiau sušauktas Steigiamasis Seimas, išrinktas demokratiniu būdu visų jos gyventojų. Galima pagrįstai laikyti, jog šiais Akto sakiniais ir buvo padėti pamatai pirmajai Lietuvoje atstovaujamajai demokratijai. Taigi, mūsų šiandieninis dalyvavimas Seimo rinkimuose, visa XX–XXI a. Lietuvos parlamentarizmo tradicija yra istoriniame Akte įrašytų siekių tąsa. Lietuvos Nepriklausomybės Akto reikšmė ir jame iškeltos nepriklausomos Lietuvos idėjos buvo bene svarbiausias Lietuvos patriotų variklis nelengvais įvairiais XX a. laikotarpiais.

1949 m. Lietuvai buvo baisūs: žmonės masiškai prievarta varomi į kolūkius, miškuose partizanai kovojo su NKVD kariuomenės pajėgomis, miestų aikštėse gulėjo išniekinti partizanų kūnai. Kovo 25–30 d. vyko visuotinė Baltijos šalių gyventojų trėmimo operacija „Bangų mūša“, kurios metu iš Lietuvos išvežta apie 32 tūkst. žmonių.

Tais metais Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdis (LLKS) paskelbė Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaraciją. Aštuonių signatarų, tarp kurių buvo Lietuvos didvyriai Jonas Žemaitis-Vytautas ir Adolfas Ramanauskas-Vanagas, pasirašytas dokumentas LLKS įteisino kaip visuotinio ginkluotojo pasipriešinimo organizaciją, o Tarybą – kaip vienintelę teisėtą valdžią okupuotos Lietuvos teritorijoje.

Simboliška, jog vyrai, kovoję už nepriklausomą Lietuvą, pasirinko taip pat vasario 16 dieną. Jei 1918 m. Vasario 16-osios Aktas buvo pasirašytas pastate, dabar žinomame kaip Signatarų namai, tai 1949 m. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio deklaracija buvo pasirašyta bunkeryje Minaičiuose, Radviliškio rajone. Rezistentai kovojo už nepriklausomą Lietuvą, kuri istoriografijoje kartais dar yra pavadinama ir Vasario 16-osios Lietuva.

Šia proga Zarasų krašto muziejus kviečia vasario 16 d. svetainėje www.zarasumuziejus.lt  susipažinti su kolekcininko zarasiškio Jevgenijaus Ižikovo tarpukario (1918–1940) Lietuvos pašto ženklų paroda bei pasiklausyti Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojo Mindaugo Nefo paskaitos „Vasario 16-osios tekstas ir kontekstas“.

 

Kęstas Vasilevskis, muziejininkas (kelionių vadovas)