Vanduo – gyvybės ir sveikatos šaltinis!

• Spausdinti

Gyvenamosios aplinkos sveikatinimas – vienas pagrindinių bendruomenės ir Visuomenės sveikatos rėmimo programos uždavinių. Pagal rajono Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos priemonę buvo įgyvendintas projektas „Vanduo – gyvybės ir sveikatos šaltinis!”. Projekto tikslas – gyvenamosios aplinkos sveikatinimas ir sveikos gyvensenos propagavimas.

Vanduo yra vienas iš svarbiausių mūsų organizmo elementų, tiksliau, antras pagal svarbumą po deguonies. Mūsų kūną sudaro 70% skysčių, o kraują ir smegenis net 90%, todėl reguliarus vandens gėrimas yra būtinas geram organizmo funkcionavimui. Vanduo perneša svarbiausias medžiagas į ląsteles, tai yra deguonį, vitaminus, mineralus ir gliukozę, pašalina nereikalingas medžiagas iš organizmo, tokias kaip toksinai, sutepa sąnarius, jis taip pat veikia amortizatorius mūsų akims, smegenims ir stuburo smegenims.

Kokį vandenį geriame? Pati aktualiausia problema – kaimuose esančių šachtinių šulinių vandens kokybė, t.y. kenksmingas nitratų, nitritų kiekis bei didelis ištirpusių kietųjų dalelių kiekis vandenyje.

Ypač pavojinga! Nitratai ypač pavojingi kūdikiams ir vaikams iki 3 metų amžiaus, besilaukiančioms moterims, infekcinėmis ligomis sergantiems vaikams ir senyvo amžiaus žmonėms bei sergantiems kraujotakos bei kvėpavimo sistemos ligomis. Lietuvoje registruota ne viena naujagimio mirtis, kurios priežastis – vadinamasis mėlynojo kūdikio sindromas. Mamos, nemaitinančios krūtimi, o gaminančios kūdikiams maistą iš sausų mišinių, turi būti įsitikinusios, kad naudoja saugų vandenį.

Iš 33 šiuo metu tirtų šulinių mėginių Salako, Imbrado, Dusetų, Suviekos, Zarasų seniūnijose – 10-yje nitratų kiekis daugiau 50 mg/l (leidžiama vartoti iki 50 mg/l). Ištirpusių kietųjų dalelių, 9-uose mėginiuose nuo 435 iki 550 mg/l. Vanduo yra geras tirpiklis ir lengvai surenka priemaišas. Grynas vanduo - beskonis, bespalvis ir bekvapis - dažnai vadinamas universaliu tirpikliu. Ištirpusios kietosios medžiagos reiškia bet kokius mineralus, druskas, metalus, katijonus ar vandenyje ištirpusius anijonus. Ištirpusias kietąsias daleles (TDS) sudaro neorganinės druskos (daugiausia kalcio, magnio, kalio, natrio, bikarbonatų, chloridų ir sulfatų) ir šiek tiek organinės medžiagos, kurios ištirpsta vandenyje. Elektrolizės metu susidarę nuosėdos yra visų vandenyje esančių cheminių junginių oksidacijos rezultatas, o nuosėdų spalva priklauso nuo susidariusių oksidų pobūdžio.

Projektą įgyvendino asociacija „Bendruomenių renginiai“. Rajono Savivaldybės visuomenės sveikatos rėmimo specialiosios programos lėšos projektui įgyvendinti – 140 eurų.

Reagentų dar yra, todėl kviesčiau bendruomenes, seniūnijų seniūnus pristatyti šachtinių šulinių vandens, naudojamų maisto ruošimui, mėginių nitratų, nitritų bei vandenyje ištirpusių kietųjų dalelių nustatymui.

Tai yra tęstinis projektas. Nustačius normas viršijantį nitratų, nitritų ar kietųjų dalelių kiekį, bus ieškoma galimybių atlikti cheminį ar mikrobiologinį vandens tyrimą. Jau dabar, projekto įgyvendinimo metu, įvertintos rizikos senyvo amžiaus žmonėms ir vaikams.

Gyvybė – tai ir yra vanduo.

Arvydas Veikšra
Štadvilių bendruomenės pirmininkas