Užstato sistemos plėtimas vartotojus pavers „šiukšlių išvežėjais“

• Spausdinti

Šių metų gruodžio 16 dieną LR Seimas jau ketvirtą kartą grįš prie pasiūlymo išplėsti stiklo taros užstato sistemą, į ją įtraukiant stipriųjų alkoholinių gėrimų taros rinkimą. Ekspertai įspėja, kad toks žingsnis sugadins dvi gerai veikiančias – užstato ir atliekų rūšiavimo – sistemas, o vartotojus, kurie yra patenkinti dabartine rūšiavimo sistema, pavers „šiukšlių išvežėjais“. 

Vartotojai yra patenkinti dabartine rūšiavimo sistema

Kaip teigia pakuočių atliekų tvarkymo VšĮ „Gamtos ateitis“ direktorius Karolis Šiaudkulis, vienas svariausių argumentų prieš užstato sistemos keitimą – tai vartotojų pasitenkinimas dabartine rūšiavimo sistema. 

„Šių metų pradžioje atlikome visuomenės nuomonės tyrimą, klausdami gyventojų, kiek juos tenkina rūšiavimo sistema. Beveik du trečdaliai apklaustųjų teigė manantys, kad pakuočių atliekų rūšiavimo sistema jų gyvenvietėje yra patogi ir tinkamai sutvarkyta. Be to, iš tyrimo rezultatų akivaizdu, kad rūšiavimo sistema yra nepatenkinti tie, kurie nerūšiuoja – t. y., tie, kurie ja nesinaudoja. Tuo tarpu net 92 proc. visada ir dažnai rūšiuojančiųjų gyventojų mano, kad rūšiavimo sistema yra sutvarkyta“, – komentuoja K. Šiaudkulis.

Beveik 95 proc. šalies gyventojų jau dabar rūšiuoja

Kaip sako VšĮ „Gamtos ateitis“ direktorius, prieš imdamiesi tokių pokyčių, turime atsižvelgti ir į augantį rūšiuojančių gyventojų skaičių – žmonės domisi rūšiavimu, atsakingai jo imasi namuose ir darbo vietoje.

„Beveik visi – net 95 procentai –  tyrimo dalyvių atsakė rūšiuojantys atliekas, o pusė respondentų teigė atliekas rūšiuojantys visada. Žmones rūšiavimui labiausiai motyvuoja noras prisidėti prie aplinkos tausojimo ir klimato pokyčių stabdymo, trečiasis jų motyvas – tai patogi rūšiavimo sistema. Tad gyventojų edukacija ir atliekų tvarkytojų įdirbis, kuriam reikėjo laiko ir pastangų, duoda akivaizdžių rezultatų. Inicijuojami sistemos pokyčiai lengva ranka nubrauktų visa, ką iki šiol sukūrėme“, – komentuoja K. Šiaudkulis. 

Šiuo metu Lietuvoje veikia 400 tūkst. konteinerių, į kuriuos buvo investuota 8 mln. eurai. Ne vienoje šalies savivaldybėje investuota į naujus, talpesnius ir patogesnius konteinerius, kuriais gyventojai įgudo kasdien naudotis. 

Įgyvendinus pokyčius, gyventojų namai virs atliekų rūšiavimo sandėliais

Iš konteinerinės sistemos ruošiamasi išimti trečdalį visų pakuočių, kuriuos būtų surenkamos per depozito sistemą. Tai reiškia, kad gyventojai turės kaupti stiklo tarą namuose, kol ją savarankiškai nuveš iki taromatų. 

„Kai klausi žmonių, o kaip tau patiktų, jei reikės visą sunkią stiklo tarą rūšiuoti namie, rasti jai vietą, vėliau sukrauti į automobilį ir nugabenti iki taromatų, jie tokios minties kratosi. Taromatai plastiko tarai yra patogūs, tačiau daugeliui ši patirtis nėra maloni dėl panaudotos taros kvapų, nors patys taromatai valomi ir prižiūrimi“, – sako ekonomistė, Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė. 

Sklandžiai veikianti sistema negali būti apkrauta naujomis funkcijomis be pasekmių

R. Vainienės teigimu, visuomenė yra klaidinama, teigiant, jog užstato sistemos pokyčiai būtų labai nereikšmingi. Dabartiniai taromatai yra netinkami inicijuojamai plėtrai, todėl tektų keisti visą iki šiol sukurtą užstato sistemos infrastruktūrą. 

 „Argumentuojama, kad praplečiant užstato sistemą naujų pakuočių rinkimu, bus įtraukta tik „šiek tiek“ naujovių į puikiai veikiantį mechanizmą. Tačiau užmirštama, kad tas „šiek tiek“ yra mega dydžio virsmas importuotojams, gamintojams ir atliekų tvarkytojams: viską, kas šiuo metu sistemoje puikiai veikia, reikės perdaryti. Juo labiau, kad visa grandinė – nuo gamintojo iki atliekų tvarkytojo – šiuo metu yra prisiderinę prie jau veikiančios sistemos“, – sako ekonomistė, Lietuvos prekybos rūmų asociacijos direktorė Rūta Vainienė. 

R. Vainienės teigimu, pokyčiai planuojami tuomet, kai užstato sistema puikiai funkcionuoja, nėra nei susikompromitavusi, nei nusidėvėjusi. LR Aplinkos ministerijos užsakymu atlikta studija parodė, jog užstato sistemos plėtra kainuotų 120 mln. eurų.

„Nėra taip, kad sklandžiai ir beveik pavyzdingai veikianti sistema gali būti apkrauta naujomis funkcijomis be pasekmių sistemos dalyviams ir vartotojams. Pokyčiai, kuriuos dabar inicijuoja Seimas, gali būti daromi ne kas penkerius metus, o kas 20 metų“, – aiškina R. Vainienė.

Tokia užstato sistema, kuria yra renkama plastiko ir stiklo tara, Europos mastu yra įgyvendinta tik Suomijoje. Čia visos stiklo pakuotės surenkamos tik per taromatus, ir tokią sistemą sukūrę suomiai, remdamiesi savo patirtimi, nerekomenduoja jos diegti.

Išsamiau apie tai – laidoje „Švarūs miestai“  https://youtu.be/MpeKfV07Uws?t=870 

Apie „Gamtos ateitis“

VšĮ „Gamtos ateitis“ – licencijuota, viena didžiausių pakuočių atliekų tvarkymo organizacijų Lietuvoje, koordinuojanti Lietuvos gamintojų ir importuotojų tiekiamų į Lietuvos Respublikos vidaus rinką pakuočių atliekų tvarkymą. Šiais metais ji planuoja sutvarkyti daugiau nei 97 tūkst. tonų į Lietuvą išleistų pakuočių atliekų. Organizacijos tikslas – atstovaujant Lietuvos gamintojams ir importuotojams, vystyti tvarią ir efektyvią pakuočių atliekų tvarkymo veiklą, taip pat – įvairiomis priemonėmis vykdyti visuomenės švietimą ir edukaciją, siekiant didinti gyventojų, savivaldos, verslo atsakomybę ir sąmoningumą aplinkos taršos pakuočių atliekomis bei jų rūšiavimo klausimais.

Kontaktinis asmuo:

Diana  Ramanauskaitė 

Viešinimo ir marketingo vadovė

VšĮ „Gamtos ateitis“

37065502837

[email protected]