Saulėtą birželio 22-tosios šeštadienį, kartu su Zarasų rajone gyvenančiais ukrainiečiais, vykdėme įdomią ekskursiją po Zarasus.  Kaip sako patys čia gyvenantys ukrainiečiai, šis miestas po truputi tampa jų gimtuoju miestu.

 

Pasivaikščiojimą pradėjome nuo rajono savivaldybės administracijos pastato.

 

Šaunusis gidas Vasilijus Trusovas pasakoja sėlių ir Zarasų miesto atsiradimo istoriją. Sužinome įdomių dalykų – kodėl miesto herbe Elniažuvė? Kodėl ant administracijos pastato sėdi angeliukas? Kodėl tokios keistos formos miesto aikštė? Kuo garsus D. Bukontas? Ką pasakoja senųjų pastatų sienos? Ir dar daug įdomių dalykų apie miestą pasakoja Vasilijus.

 

Sėlių aikštė – čia formavosi miesto „širdis“. Laiko vingiuose kilo ir griuvo šventyklų pastatai, turgaus dienomis dardėjo grindiniu vežimai ratai, miestelėnai rinkosi į šventes... Prie D. Bukonto paminklo prisimename miesto šviesuolio gyvenimą ir darbus. Šiandien puikiai tvarkoma miesto aikštė kviečia pasivaikščioti medžių ir gėlių apsuptyje, buria į renginius visais metų laikais.

 

Įžengę į Pasažo kiemelį patenkame į meno pasaulį. Zarasų turizmo ir verslo informacijos centras mus pasitinka naujose patalpose. Darbuotoja pristato rajono lankomas vietas, sužinome, kur gauti informacijos, pasigrožime suvenyrais.

 

Metas užsukti į galerijas, kurių kiekviena pilna savito grožio, žmogaus rankų ir širdies kūrybinio lobyno. Galerijoje „Ezaras“ grožimės keramikos ir rankdarbių įvairove. „Prasmių galerijoje“ Gerda Giedrė Šeirė kviečia panirti Eglė Lipeikaitės akvarelių magijoje, „Rožės ir lelijos“ žavi unikaliais kūrybiniais išpildymais, kvapais, spalvomis, tekstūromis, vėliavomis – net akys raibsta. Trumpam nutūpiame vėliavėlėmis plazdenančiame kiemelyje – degustuojam originalius „Skonus“ ledus, grožimės aplinka ir mėgaujamės akimirka. Jauki Pasažo kiemelio erdvė, čia susipinančios meno ir verslumo gijos - puikus įrodymas, kiek daug gėrio gali sukurti darbščios žmogaus rankos.

 

Ilgai sėdėti negalime, Vasilijus veda mielomis gatvelėmis link Zaraso ežero pakrantės, į akį glostančius vaizdus įpindamas įvairias istorijas. Fotografuojamės prie fontano, vaikai taškosi ežero vilnyse, grožimės gamtos dovanota žaluma ir tyru vandeniu.

 

Prie apžvalgos rato laukia rimtas iššūkis - ar galės sunkiai vaikštanti Liudmila užlipti tiek laiptelių?. Viršuje palaikymo komanda skanduoja motyvacinius šūksnius, draugai iš paskos drąsina ir eina kartu, pasiekus viršų aidi plojimai ir juokas – palaikydami vieni kitus galime įveikti bet kokias kliūtis!

 

Pasižvalgę skulptūrų parkelyje einame į Zarasų krašto muziejų, čia Dalius Bučenka mus supažindina su Radijo aparatų kolekcija. Valanda prabėga kaip akimirka klausant Daliaus pasakojimų apie radijų istorijas. Esame sužavėti žmogaus entuziazmu ir meilė tam, ką darai! 

 

Po tokio intensyvaus laiko mūsų laukia lietuviškų patiekalų degustacija.

 

Restorane „Undinė“ ragaujame šaltibarščius ir cepelinus, kalbamės, kokie panašūs patiekalai gaminami Ukrainoje, ką bendro turi abiejų šalių virtuvės.

 

Taip turiningai ir linksmai praėjo ši diena. Pamatėme tik dalį nuostabaus miesto, bet daug sužinojome. Kaip sako patys ukrainiečiai, ši ekskursija jiems dar labiau atvėrė mūsų miesto istoriją ir grožį.

 

Dėkoju visiems, kurių dėka turėjome šį gražų laiką, ypatingai – mus lydėjusiam Vasilijui, ir visai nuostabiai grupei.

Gražios vasaros visiems, puikių įspūdžių atrandant Zarasų miestą ir rajoną, ir iki naujų susitikimų.

 

 

Renginiai vykdomi įgyvendinant Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei Zarasų rajono savivaldybės administracijos vykdomo projekto „Pabėgėlių iš Ukrainos priėmimas ir ankstyva integracija“ veiklas.

 

 

Gintarė Laurikėnienė

Zarasų švietimo pagalbos tarnyba

Nuotraukos autorės