Tikroji išmintis – pažinti save

• Spausdinti

Vykdant projekto „Lyderių laikas 3“ planą Zarasų rajono ugdymo įstaigų pedagogai, vadovai, jų pavaduotojai buvo pakviesti į 6 valandų nuotoliniu būdu organizuojamus mokymus „Neuromokslai apie socialines ir emocines kompetencijas: kas čia Režisierius?“.

Renginį vedė dr. Kęstutis Skauminas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos docentas, probleminio mokymo specialistas, Neuromokslų instituto Molekulinės neuroonkologijos laboratorijos vadovas, neuromokslininkas, gydytojas neurochirurgas, sertifikuotas saviugdos (koučingo) specialistas. Lektorius seminaro metu suteikė pedagogams daug naujų žinių, kaip praktiškai pritaikyti neuromokslų žiniomis pagrįstus darbo organizavimo bei ugdymo metodus, formas ir bendravimo būdus, skirtus socialinių ir emocinių kompetencijų (SEK) ugdymui, siekiant individualios darbuotojų ir mokinių pažangos.

„Bet kuris chaosas – tik nesuprasta sistema“, – tokia fraze seminarą pradėjo dr. K. Skauminas.

Lektorius teigė, kad pedagogams visada jaučiantis pagarbą jau vien dėl to, kad jie smegenų sistemoje ryžosi įdiegti dar vieną „autostradą“, o kartais net ir keletą jų, nieko nesuardydami ir nesustabdydami. „Naujos žinios, naujas įprotis, naujas gebėjimas – tai vis nauja autostrada, kurią kasdien kuria mokytojai. Džiaugiuosi, kad žmonija jau suprato, kad, jeigu mus kas ir išgelbės, tikrai ne greitos kojos ar stiprūs raumenys. Tai padaryti padės tik mūsų mąstymas“, – sakė jis.

Evoliucija lėmė, kad žmonija prisitaikė prie savo anatomijos. Dar daugelyje mokyklų klasėje turi mokiniai sėdėti tyliai ir drausmingai, nejudėdami klausytis, ką mokytojas kalba. O juk žmonės šimtus tūkstančių metų mokėsi judėdami. Šis faktas ilgai ignoruotas. Edukologų, deja, taip pat. Laimei, pagaliau imta suprasti, kad mokymasis už klasės ribų, horizontalus lateralinis mokymasis, mokymasis dalyvaujant, įtraukiant mokinį yra daug veiksmingesnis. Dr. K. Skauminas pabrėžė, kad šie metodai pagrįsti neuromoksliniais tyrimais.

„Pedagogai drąsūs dar ir dėl to, kad imasi daryti tai, ko nesukūrė gamta. Mes iš savo protėvių atsinešame mažiausiai 50 proc. genofondą, tačiau turime nepamiršti, kad tai – tik pastato pamatai. Pavyzdžiui, įgimtas vaiko temperamentas - vargas tam pedagogui, kuris sugalvos jį pakeisti. Jis duotas gamtos. Bet tai, ką daro pedagogai, yra pastatas ant pamatų. Procesas vadinamas asmenybės ugdymu. O auklėti žmogų reikia iki tada, kai jis pats pradeda užsiimti saviugda“, - akcentavo neuromokslininkas.

Kaip mes galime būti tikri, kad iš mažo žmogiuko išaugs žmogus? Tad ką gi daryti? Smegenys dėl evoliucijos gali keistis nuo vaikystės iki mirties. Žinoma, norint, kad smegenyse įvyktų pokyčiai, reikia itin sukaupto dėmesio ir daugybės pastangų. Galima sakyti, kad mūsų protas perorganizuoja smegenis pagal poreikį.

Dr. K. Skauminas įsitikinęs, kad viena esminių problemų mokantis yra informacijos kiekis. Socialinė ir skaitmeninė aplinka keičiasi milžinišku greičiu. Kad smegenys susitvarkytų su šiuo iššūkiu, evoliucija leido žmonėms išsiugdyti mechanizmą, kurio pagalba smegenys nustato eiliškumą, kurią informaciją tenka apdoroti pirmiausia. Tai vadinama dėmesiu. Būtent gebėjimas sukaupti dėmesį ir yra mokymosi pagrindas.

„Mes dėl evoliucijos turime tris smegenų pakopas. Pirmasis lygis – smegenų kamienas iki tilto, kur yra visi mūsų refleksai - tai yra visa, kas išgelbėja, kai ant mūsų važiuoja autobusas, o mes pasitraukiame į šoną. Pirmąjį lygį turi visa gyvoji gamta: šaltakraujai, šiltakraujai ir mes. Antrąjį lygį turime tik mes ir šiltakraujai. Abu šie lygiai neturi verbalinės komunikacijos. Trečiąjį lygį turime tik mes – Homo sapiens. Tuo ir skiriamės nuo gyvūnų, kad galime mąstyti ir kelti klausimus. Taigi mūsų smegenis sudaro trys smegenų lygiai, kuriuos būtų galima įvardyti tam tikrais personažais – „žalias“, „šiltas“ ir „protingas“, – atstovaujančiais skirtingų smegenų dalių atliekamoms funkcijoms. Smegenų struktūrų architektonika yra tarsi trijų aukštų pastatas. Pirmas aukštas – tai „žalias“, antras – „šiltas“, o trečias – „protingas“. Kodėl užsimezga konfliktai? Nes nematome, kad žmoguje vyrauja „šiltas“, nesuprantame, kad kažkas yra emociškai susijaudinęs. Kartais neurochemija smegenyse veikia taip, kad ne tik negirdime vienas kito, bet kalbame „skirtinguose aukštuose“. Vertikali vyksta tarp jau minėtų „trijų aukštų“ – tai reiškia išugdyti žmogui gebėjimą kalbėtis tarp visų trijų struktūrų. Smegenyse yra keletas kritinių laikotarpių. 2 metų kritinis laikotarpis, kai vaiko smegenyse jungčių yra dvigubai daugiau nei suaugusio žmogaus. Nenaudojamos jungtys ima nykti. Kitas kritinis laikotarpis yra 14–15 metų, kai jau norima viską išmėginti, jaučiamasi suaugusiaisiais, bet dar smegenyse nesusiformavę centrai, įvertinantys veiksmų pasekmes. Paauglys tiesiog negali numatyti savo elgesio pasekmių ir jis dėl to nekaltas“,- sakė seminaro autorius.

„Neuromokslas jau įrodė, kad mes turime tik vieną dėmesį. Moterys kartais sugeba vienu metu gaminti valgyti, kalbėti telefonu ir dar pastebėti, ką aplinkiniai veikia, bet vyrai - niekaip. Mums visiems duotas tobulas dėmesys, todėl norint susikaupti, išlaikyti dėmesį – patraukti visus dėmesį skaidančius dalykus. Dėmesys turi kryptį ir ji gali būti dvejopa: į išorę arba į vidų. Dėmesys į išorę – tai darbai, atsakomybės, funkcijos ir pan. Dėmesys į išorę naikina dėmesį į vidų. Kai dirginimas yra didesnis, nei turėtų būti, keičiasi mūsų neurochemija. Kartais pedagogai ar kitų sričių atstovai įstumia kolegas, darbuotojus arba mokinius į tokią būseną, kai jų „protingasis“ nebegauna deguonies. Visą energiją paima „žalias“ ir „šiltas“. O tada mokytojas sako: „Egzaminas prasideda.“ Ir nustemba, kad mokinys nebeprisimena elementarių dalykų, kurių mokėsi ištisus metus. Kodėl taip nutinka? Nes nepagalvojame, kokia tuo metu mokinio smegenų būsena. Kai reikėjo priimti sprendimus ir mąstyti, kas jame vyravo: „žalias“, „šiltas“ ar „protingas“? Ar aš, kaip mokytojas, sukūriau sąlygas funkcionuoti „protingajam“?

„Tikriausiai daugeliui pažįstama senovės kinų filosofo Lao Tzu mintis: „Pažinti kitus yra protinga. Tikroji išmintis yra pažinti save. Ugdyti kitus yra stiprybė. Tikroji jėga yra savęs ugdymas“. Primenu šią mintį, nes noriu pabrėžti, kad visraktis yra visada pradėti nuo savęs. Tada imsime kitaip matyti pasaulį ir kitaip jame jaustis. Kitaip jausdamiesi, kitaip ir elgsimės. Pokyčius pajus aplinkiniai. Tuomet sistema, kurios dalis esame, pradės keistis“, - teigė baigdamas mokymus lektorius.

Daug moksliškai pagrįstų atsakymų į rūpimus klausimus, aiškiai ir vaizdingai pateiktų mokslinių žinių, kupinų sudėtingiausių mokslinių vingrybių, bet pateikiamų suprantamai ir įdomiai, kas vyksta žmogaus smegenyse, padės tobulinti bendravimo su mokiniais ar kolegomis ir konfliktų įveikimo įgūdžius bei stiprins atsparumą stresui darbinėje aplinkoje. Jei kiekvienam pavyktų atsakyti į klausimus: kas aš esu, koks aš esu, ko aš noriu, kokie mano tikslai, kodėl aš noriu būti toks ir kaip man tai pasiekti, tai ir būtų ėjimas tobulėjimo keliu.

Visi 92 seminaro dalyviai pageidavo dar nors vienų dr. K. Skaumino mokymų. Sutarta, kad balandžio mėnesį neuromokslininkas Zarasų švietimo bendruomenei nuotoliniu būdu pateiks dar daug praktinių patarimų, kaip ugdyti mokinių visapusiškai veiksmingą socialinį elgesį bei stiprinti mokinių socialines kompetencijas.

Stanislovas Kaulavičius
Zarasų rajono savivaldybės Švietimo ir kultūros skyriaus mentorius