- Prisipažinsiu, kad eidama į Paskutinio skambučio šventę tikėjausi gausianti nominaciją, jaučiausi jos nusipelniusi. O kai užlipau į sceną, sutrikau ir norėjau tik greičiau ją atsiimti, nusifotografuoti su direktoriumi ir kuo skubiau grįžti į savo vietą, kad galėčiau ramiai laukti, kol reikės eiti šokti... Buvo smagu, kad salė ir draugai plojo, malonu, kad buvau įvertinta... Žinoma, ne dėl nominacijos dirbau. Jei teatru, šokiu būčiau užsiėmusi tik dėl to, tai jau būtų ne malonumas, o sunkus darbas. Tačiau aš visa tai dariau, nes man patiko. O jei patiko ir žiūrovams, jaučiuosi dvigubai laimingesnė.

 

Justina VAITKEVIČIŪTĖ, gavusi nominaciją už aktyvią visuomeninę veiklą:

 

- Na, iš pradžių apie jokias nominacijas negalvojau, bet artėjant Paskutinio skambučio šventei vienas mokytojas subtiliai užsiminė... Taigi šis apdovanojimas nebuvo man kažkokia staigmena, nors iš tiesų tokio didelio įvertinimo aš tikrai nesitikėjau. Kita vertus, gal ir nusipelniau, nes per tuos ketverius metus mokyklai iš tiesų atidaviau labai daug savo laiko, energijos, fantazijos, kūrybingumo. Ir nė kiek nesigailiu, nes ir pati daug ką iš to gavau.

 

Audrius BIVEINIS, gavęs nominaciją už aktyvią veiklą, pareigingumą ir mokyklos reprezentavimą:

 

- Dalyvavau daugybėje mokyklos renginių, buvau aktyvus, pasiklioviau savo jėgomis. Ir nors visa tai dariau sau, nes man patiko ir buvo smagu, visgi nominacijos tikėjausi. Išgirdęs savo pavardę, nuoširdžiai apsidžiaugiau, buvo gera, kad visai nepavydėdami džiaugėsi ir draugai. Ar tai bus postūmis tolimesnei veiklai? Nemanau, nes apdovanojimai paties žmogaus nepakeičia, pakeičia tik aplinkinių požiūrį į jį.

 

Viktorija KRASNOVA, gavusi nominaciją už puikų sistemingą mokymąsi ir labai gerus pasiekimus konkursuose ir olimpiadose, buvo pati atviriausia.

 

- Buvau šiek tiek nustebinta, nors kažkokio apdovanojimo tikėjausi, – sakė Viktorija. – Kiek aš to verta – net nežinau (juk reikia būti bent kiek savikritiškiems...). Kokie įspūdžiai gavus nominaciją? Turėsiu ką atsiminti, kai būsiu senutė, nors ir nuolat pamiršiu, kur pasidėjau protezus... O jei rimtai – smagu. Gera būti įvertintai. Tačiau per daug nesureikšminu. Scenoje patyriau neapsakomą jausmą, kai atlikom mano dainą. Atrodė, kad tą akimirką sustojo laikas. Tikrai. O kai ėjau paimti nominacijos, beveik nieko nepamenu, kaip per miglą ar rytinį rūką... Matyt, tą akimirką buvau tikrai nustebinta.

 

Na, o laisvalaikiu Viktorija užsiima fotografija, muzika, kūryba, skaitymu, gerų emocijų ieškojimu su draugais, „pievavimais“, eksperimentavimais... ,,Vis kažko ieškom. Pavyzdžiui, filmuojam kokius filmukus, gamtoje pradedam improvizacinį koncertą, laipiojam stogais, siekdami pajusti laisvės pojūtį, įamžinti dangų, nors bijome aukščio... Bėgiojam per lietų basi po titanikines balas, stengdamiesi kuo daugiau vienas kitą aptaškyti, žiūrim, kas suvalgys daugiau IKI ledų po 39 ct ir nenusišaldys liežuvio. Kuriame repą apie tai, ką matome šiame pasaulyje – po nosimi ir virš nosies... Kalbame su sraigėm, o jos taip įdomiai klapsi ragiukais... Na, tų užsiėmimų begalybiškai milžiniškas sąrašas. Visa esmė – džiaugtis gyvenimu, nes jei nesidžiaugsi – jis už tave to nepadarys. Per didelis egoistas, kad galvotų apie kitus“, – sakė Viktorija.

 

Džiaugtis gyvenimu, puošti jį ir save gražiais darbais, svajonėmis, siekiais – to linkime ir nominantams, ir visiems abiturientams.

 

Nominantus kalbino Eimantė PETRAUSKAITĖ, Gedmintė DIMITREVIČIŪTĖ, Egidijus PETRAUSKAS ir Dorina ŠUKYTĖ.