TELESKOPAS Ar kiekvienas gali fotografuoti? Taip! Ar kiekvienam tai pavyksta? Ne...
„Didmiesčiui per ketverius metus su savo transporto kamščiais, žmonių spūstimis ir nuolatiniu skubėjimu nepavyko manęs prisijaukinti, todėl vėl esu čia, Zarasuose. Šiuo metu dirbu Zarasų rajono savivaldybės administracijoje, esu Turto valdymo ir viešųjų pirkimų skyriaus vyr. specialistė, o laisvalaikį skiriu savo hobiams ir draugams“, – kukliai apie save pradeda pasakoti mergina. Sako, kad sugrįžus į mažą miestą dar nė karto neteko pasigailėti, nes, anot Kristinos, gyvenimas čia yra patogus ir jaukus. O Zarasų gamta yra itin palanki jos didžiajam hobiui – fotografijai.
Pirmieji Kristinos fotografijos bandymai įvyko dar mokyklos laikais, su vadinamąja „muiline“ rankose. Kai pirmą kartą pavyko užfiksuoti tai, kas tetrunka sekundę, mergina taip susižavėjo, kad pajuto nebegalinti praeiti pro įdomų ar gražų vaizdą jo neužfiksavusi. „Supratingieji tėveliai įvertino mano bandomuosius darbus ir aprūpino šiek tiek geresne fotografavimo technika... O iš draugų gavau dovanų nemažai literatūros apie fotografijos pradmenis, pradėjau gilintis į šį subtilų ir nelengvą meną. Taip žingsnis po žingsnio ir pati pažindinausi, ir jaukinausi fotografiją prie savęs“, – šypsodamasi pasakojo mergina.
Kristina labai apsidžiaugė, kai ją ir jos gebėjimus pastebėjęs Dusetų dailės galerijos direktorius dailininkas Alvydas Stauskas pasiūlė merginai dalyvauti Zarasų krašto fotografų darbų parodoje. Buvo nedrąsu, bet mergina kiek paabejojusi sutiko. Taip Zarasų kultūros centre atidarytoje parodoje keletas Kristinos Burokaitės darbų, jos žodžiais tariant, „išlindo“ į viešumą ir susilaukė gerų atsiliepimų.
„Esu labai laiminga, nes mano gebėjimus pradėjo vertinti ir aplinkiniai. Ypač dėkinga dailininkui ir fotomenininkui A. Stauskui už pasiūlymą. Iš tiesų dalyvavimas šioje parodoje man buvo stiprus impulsas tolimesniems darbams. Tikrai malonu žinoti, kad fotografuoji ne tik sau, kad tai patinka ir kitiems. Esu dėkinga ir savo artimiesiems, kurie mane visuomet palaiko ir skatina veikti toliau. Jie yra tikrasis mano kūrybos akstinas“, – džiugiai pasakoja mergina.
Kristinos fotografijose – daugiausia gamtos vaizdai. „Nenuostabu, nes daug laiko praleidžiu kaime, fiksuoju tai, kas man artimiausia: peizažai, pievos ir miškai visais metų laikais, gyvūnijos pasaulis, – pasakoja Kristina ir tuojau pat kukliai pabrėžia. – Čia tik visko pradžių pradžia, tam reikia daug laiko ir investicijų. O kol kas fotografija man yra savotiška saviraiška, perteikiu vaizdus taip, kaip mato mano akis, ieškau įdomesnio kampo. Noras, užsispyrimas ir idėja kartais tampa daug svarbiau nei technikos ir teorijos išmanymas. Esu labiau meninės fotografijos atstovė, nors teko fotografuoti jau ne vienas draugų vestuves. Kas žino, galbūt vieną dieną man pavyks iš to užsidirbti pragyvenimui...“
Kitas Kristinos hobis ir neatsiejama jos gyvenimo dalis – kelionės... „Kaip yra pasakęs šventasis Augustinas, pasaulis yra knyga, ir tie, kurie nekeliauja, skaito tik pirmą puslapį. Taigi aš bandau skaityti ir tolimesnius puslapius. Praėjusiais metais pasisekė aplankyti Estijos sostinę Taliną, Rusijos sostinę Maskvą, taip pat Maltą, Austriją, Italiją, Slovėniją. Kelionėse pavyko užfiksuoti unikalių, savitų kadrų“, – džiugiai šypsojosi Kristina.
Ir mes, džiaugdamiesi, kad taip puikiai dera abu Kristinos pomėgiai – kelionės ir fotografija – linkime merginai daug puikių kelionių ir nuostabių fotografijų. Manau, mes dar ne kartą susitiksime parodų salėse ir žavėsimės jos puikiomis fotografijomis.
Kalbino Sandra PETKUTĖ
Gintauto ANTANAVIČIAUS nuotraukoje – jaunoji fotografė Kristina Burokaitė prie savo darbų.
Nuotraukos