Tatjana GERASIMOVA (19 metų): –  Pasirinkti šią sporto šaką kažkada paskatino treneriai ir artimieji bei draugai, be to, ir pati norėjau kažko siekti, na, nuveikti kažką gero. Ėmiau treniruotis, ir man patiko. Dar labiau patinka smagiai ir turiningai leisti laiką su draugais, o labiausiai – keliauti po Lietuvą, dalyvauti įvairiose varžybose, susipažinti su naujais žmonėmis – su kai kuriais bendrauju iki šiol.
     Ernestas ZINKEVIČIUS (15 metų): – Šį sportą pasirinkau todėl, kad norėjau ugdyti ištvermę, jėgą, greitį ir pusiausvyrą. Be to, nenorėjau atsilikti nuo vyresnių vaikinų, kurių dauguma turi gerą fizinį pasirengimą ir yra puikiai ištreniravę savo kūną. Nenusivyliau – gavau tai, ko tikėjausi ir siekiau.
    Elena MEMLIUKAITĖ (17 metų): – Kadangi abu mano tėveliai yra šios sporto šakos treneriai, kitos mano ateities, ko gero, nebuvo galima ir įsivaizduoti... Be to, sportas ant vandens, treniruotės gryname ore, nemažas fizinis krūvis – tai jėga, sveikata, grožis. Ir dar – Zarasus supa daug gražių ežerų, kuriuos perplaukti yra tikras malonumas, ypač rudenį, kai ežerą nukloja nuo medžių nukritę lapai. Tada varžybų sezonas būna jau pasibaigęs ir irkluoti galima tiesiog savo malonumui.
     Jelena OVČINIKOVA (15 metų) nusprendė treniruotis visų pirma dėl savo sveikatos ir figūros, nes nori būti sportiška, stipri. Vėliau, įsijungusi į irkluotojų būrį, pajuto ir norą dalyvauti varžybose bei nugalėti. Netrukus atsiskleidė, jog Jelena turi gerą „vandens jausmą“ ir tiesiog talentą irkluoti.
    Visi pakalbinti irkluotojai sakė, kad šis sportas nėra iš lengvųjų, pareikalauja daug fizinių jėgų, kantrybės, užsispyrimo, tačiau ugdo ištvermę, valią, be to, gražina kūno linijas bei apskritai neleidžia būti suglebusiam. Bet tai dar ne viskas – nebuvo tokių vasarų, kad jaunieji irkluotojai nebūtų grįžę namo be prizų. Itin puikiai sekasi Elenai Memliukaitei – jaunoji irkluotoja Pasaulio baidarių ir kanojų irklavimo čempionate užėmė 37-ąją vietą, Europos čempionate ji buvo 16-ta, Balkano šalių olimpinėse žaidynėse iškovojo 10-ąją vietą, Baltijos šalių maratone buvo 3-ia, na, o Lietuvoje savo amžiaus grupėje mergina yra absoliuti čempionė. Jelena Ovčinikova varžybose taip pat retai tepralenkiama. Mergina pasigyrė turinti jau 34 medalius ir 8 taures. Tatjana Gerasimova Lietuvoje dviviete baidare iškovojo 2-ąją bei 3-iąją vietas, o šiemet kartu su savo porininke tapo 3-iosios vietos nugalėtoja moterų amžiaus grupėje. Palyginti neseniai irkluojantis Ernestas Zinkevičius taip pat jau turi apdovanojimų ir mano, kad viskas dar priešaky.
    Tiesa, nė vienas iš kalbintų irkluotojų tądien dar negalėjo pasakyti, ar siesiąs ateitį su šiuo sportu. Jaunuoliai teigė, jog tai puikus laisvalaikio praleidimas, jie norėtų, kad tai liktų jų hobiu.
  Jaunuosius irkluotojus treniruoja Vida ir Valerijus Memliukai. Tąkart man pavyko „pagauti“ ir pakalbinti trenerę Vidą MEMLIUKIENĘ – kodėl šią sporto šaką pasirinko ji pati, ko tikisi iš savo auklėtinių ir apskritai iš baidarių irklavimo sporto Zarasuose?
  - Pirmą kartą aš pati į baidarę įsėdau būdama 12-kos metų – iki šiol prisimenu tą nuostabų jausmą, kai siaura valtelė slysta ežero paviršiumi, o po manimi vandenyje plaukioja mažos žuvelės, – pasakojo trenerė V. Memliukienė. –  Pradėjau sportuoti, man sekėsi. Už gerus sportinius rezultatus buvau pakviesta mokytis į Trakų sportinę-internatinę mokyklą. Teko nemažai pavažinėti po tuometinės Tarybų Sąjungos įvairias respublikas, startuoti įvairaus rango varžybose, 1985 metais man buvo suteiktas TSRS sporto meistro vardas. Tikrai turiu ką prisiminti ir kuo pasidžiaugti. Na, o dabar jau 22-ejus metus dirbu baidarių irklavimo sporto trenere Zarasuose, turiu trenerės metodininkės kategoriją. Klubas „Koktitas“ padeda paįvairinti ir pagerinti mūsų sportininkų kasdienybę, rašome projektus vaikų vasaros stovykloms ir kelionėms. Klubą lanko nemažai jaunimo. Atėjusiems naujokams stengiuosi įteigti pasitikėjimą savimi ir treneriu, nes tik tai išugdys ištvermę bei leis pasiekti gerų rezultatų. Žinoma, labai svarbu noras ir pasiryžimas.
     Trenerė sakė, kad jiems, treneriams, labai norėtųsi į baidarių sportą įtraukti kuo daugiau veteranų, kad ne tik vaikai, bet ir vyresnieji turėtų galimybę irkluoti, nuvažiuoti į irklavimo varžybas. Ir treneriai, ir jaunieji sportininkai labai laukia ir daug tikisi iš ateisiančių metų, kai bus pradėtas įgyvendinti projektas, pagal kurį numatoma Zaraso ežero Didžiojoje saloje įrengti irklavimo bazę, tad irkluotojams nebereikės glaustis vagonėlyje.
     - Irklavimo sporto šaka priskiriama prie techninių sporto šakų, tad mums ypač aktualu geras sportinis inventorius, deja... – atsidūsta trenerė. – Labai trūksta naujo tipo baidarių, tad jei atsirastų rėmėjų ir skirtų Zarasų baidarių ir kanojų irklavimo klubui „Koktitas“ finansinę paramą, jie mums išties labai pagelbėtų siekiant gerų rezultatų.
     Taigi linkime jauniesiems sportininkams ir jų treneriams visokeriopos sėkmės! Tegul baidarių ir kanojų irklavimo klubas „Koktitas“ gyvuoja dar ilgai ilgai ir garsina Zarasus bei Lietuvą puikiais pasiekimais.
    Sportininkus ir trenerę kalbino bei straipsnį parengė Arianda GRIŠČENKO.
    Nuotraukos iš pašnekovų asmeninių albumų.