Sumažėjusios šilumos kainos įtaka išlaidoms šildymui

• Spausdinti

Lyginat su praėjusiais metais, 2020 metų gruodis buvo šaltesnis – mėnesio vidutinė temperatūra buvo 0,8 laipsnio šalčio, o prieš metus – 1,9 laipsnio šilumos, todėl ir šilumos Zarasų gyventojų būstams šildyti buvo suvartota 11,8 proc. daugiau. Gyventojų išlaidos patalpų šildymui, nežiūrint į didesnį sunaudotos šilumos kiekį, 4,1 proc. mažesnės nei 2019 m. gruodžio mėnesį, nes atpigo šiluma – per metus AB „Panevėžio energija“ šilumos kaina sumažėjo 13,5 proc.

2020 metų gruodį 50 kv. metrų ploto buto šildymas gyventojams vidutiniškai kainuos 35 eurus (70 ct/vienam kv. m). prieš metus buvo mokėta 36,50 euro.

Išlaidų dydį lėmė šilumos suvartojimas
Nors visiems AB „Panevėžio energija“ vartotojams galioja ta pati šilumos kaina ir vidutinė lauko oro temperatūra toje pačioje vietovėje yra labai panaši, atskirų pastatų mokėjimai už šilumą neretai ženkliai skiriasi. To priežastis – skirtingas šilumos sunaudojimas dėl skirtingos namo konstrukcijos ir būklės, patalpose palaikomos temperatūros, nuo namo vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūros ir eksploatavimo kokybės.

Pastatų būklė lemia, kaip efektyviai šiluma juose vartojama. Akivaizdu, jog namai, kuriuose didžioji dalis šilumos prarandama per nesandarias sienas, langus, stogus, laiptinių duris, suvartos daugiau šilumos. Dėl prastai prižiūrimos namo šildymo ir karšto vandens sistemos, šilumos praradimus galima skaičiuoti rūsiuose, palėpėse, kitose bendro naudojimo patalpose. Dėl išaugusių sąskaitų kalti gali būti vėjo perpučiamos blokinių namų montažinės siūlės, kalti gali būti ir kaimynai, savavališkai rekonstruojantys inžinerines sistemas, įrengiantys papildomus radiatorius, nestandartinius „gyvatukus“ ar vonios grindų šildymą ar kitaip išbalansuojantys šildymo ir karšto vandens tiekimą. Prastai izoliuotų vamzdžių karšti paviršiai išspinduliuoja šilumą, kuri šildys negyvenamą rūsį ir didins bendrą pastato sueikvojamos šilumos kiekį.

Skirtingi namai - skirtingi mokėjimai
Galima išskirti daugiabučių namų tipus ir pamatyti šilumos sunaudojimo skirtumus, kurie nulemia išlaidų už suvartotą šilumą dydį.

2020 metų gruodį daugiabučiuose namuose, kurie buvo pastatyti iki 1993 metų Zarasuose ir šiuo metu nėra renovuoti, neatnaujinti, 50 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai suvartojo 1005 kWh (20,1 kWh/vienam kv. metrui) šilumos. Tokių namų vieno kv. metro šildymas vidutiniškai kainavo 93 centus. Išlaidos už šildymą tokio dydžio būstui vidutiniškai sudarė 46,50 euro.

Po 1993 metų pastatytuose daugiabučiuose ir renovuotuose namuose, praėjusių metų gruodį 50 kv. metrų ploto buto šildymui vidutiniškai reikėjo 580 kWh (11,6 kWh/vienam kv. m) šilumos. Vieno kv. metro šildymas vidutiniškai kainavo 53 centus. Išlaidos už šildymą tokio dydžio būstui vidutiniškai sudarė 26,50 euro.

Kompleksinis pastatų atnaujinimas yra neabejotinai geriausias sprendimas, suteikiantis visas galimybes efektyviai vartoti šilumą. Priemonių kompleksas – tai pastato apšiltinimas, langų, laiptinių durų pakeitimas, šilumos punkto modernizavimas, balansinių ventilių ant stovų įrengimas ir (ar), šildymo sistemos pertvarkymas butuose ir kitose patalpose įrengiant individualios šilumos apskaitos prietaisus ar šilumos daliklių sistemą bei (arba) termostatinius ventilius. Visa tai leidžia sutaupyti apie 40 proc. suvartojamos šilumos.

Informacija gyventojams
Daugiau informacijos apie šilumos suvartojimą bei mokėjimus už suvartotą šilumą galite rasti AB „Panevėžio energija“ interneto svetainės skiltyje „Šilumos suvartojimas daugiabučiuose namuose“.

AB „Panevėžio energija“ vartotojai, prisijungę prie Klientų savitarnos portalo bendrovės interneto svetainėje www.pe.lt, gali peržiūrėti jiems pateiktas sąskaitas už sunaudotą šilumą ir karštą vandenį, jas atsispausdinti, apmokėti naudojantis internetine bankininkyste bei deklaruoti karšto vandens skaitiklių rodmenis.
 

AB „Panevėžio energija“ informacija