Po kun. Regimanto Tubelio pasveikinimo, jaunimo susipažinimo, pašventinus kryžių (Jono Mackevičiaus dovana jaunimui), prasidėjo dvylika valandų trukusi beveik 16 kilometrų piligriminė kelionė į Zarasų bažnyčią. Pirmasis sustojimas, nuėjus septynis kilometrus, buvo Imbrade: bažnyčioje vyko jaunimo pasveikinimas, po jo – draugiški pietūs, smagūs žaidimai grupėse, skatinantys bendradarbiauti, mąstyti bei susidraugauti tarpusavyje. Su mumis mielai bendravo ir kun. Mindaugas Kučinskas, atvykęs iš Truskavos, stebinęs savo sąmoju ir giliomis mintimis.

Tęsiant kelionę sustota prie Miliūnų kaimo kryžiaus, Šaltupės koplytėlės, vyko trys maldavimai, prašymai, giesmių giedojimas, meldimasis. Kelionėje jaunimas (ir ne tik jis) draugiškai iš beržo šakelių nupynė vainiką, kuriuo papuošė nešamą kryžių.

Galiausiai pasiekėme Zarasų bažnyčią, kur mus pasveikino kun. dekanas Remigijus Kavaliauskas, vyko pamaldos, skirtos piligriminiam jaunimui, Mišių metu skambėjo Panevėžio vyskupijos jaunimo komandos giedamos bei gitara grojamos giesmės, klausėmės įdomaus, nuotaikingo ir gilaus kun. M. Kučinsko pamokslo. 

Po Mišių bažnyčios šventoriuje laukė agapė – šventinė vakarienė, kurią suruošė Zarasų dekanatas, organizacijų atstovai ir kiti zarasiškiai, ypač gerosios pamaldžios močiutės. Vaišėse buvo net du tortai su užrašais: „Blogį nugalėk gerumu“. 

Žygis baigėsi prie Zaraso ežero koncertu, kuriame grojo ir dainavo Zarasų jaunimo grupės „Mindrauja“ ir „Baltos varnos“ bei  Zala&Driukas iš Vilniaus.

Paklausinėjus jaunimo, kokie įspūdžiai apie šią kelionę, išgirdome tik teigiamus atsakymus. Žinoma, buvo pavargusių, tačiau žygis visiems labai patiko. Kalbintieji sakė, kad kelionė buvusi naudinga – daug naujo pamatyta, sužinota, patirta, o po eisenos, giesmių, bendravimo su Dievu jie jaučiasi pakylėti. Ne vienas sakė ateityje dalyvausiąs ir kitose piligriminėse kelionėse.