Ekskursijoje dalyvavo Zarasų Pauliaus Širvio progimnazijos 7 klasės moksleiviai, kuriems ši ekskursija tapo istorijos pamokų tąsa. Mokiniai aplankė Stelmužės ąžuolą, Stelmužės dvaro sodybos Viešpaties Jėzaus kryžiaus filijinę bažnyčią, varpinę, Vergų bokštą. Moksleiviai sužinojo Stelmužės vardo kilmę, kadangi vietovė ilgą laiką buvo vadinta Steinensee. Vokiečių kalba steinensee reiškia „akmenų ežeras“ arba „akmenuotas ežeras“. Galima manyti, kad vokiečiai galėjo išversti ir pritaikyti jau esamus baltiškus vietovių pavadinimus. Heinrichui fon Berkenui gavus šį leną, šeima vadinosi Berkenšteinų (Berckenstein) pavarde arba Šteinų (Stein) giminės šaka.

 

Gidė Simona Burokaitė papasakojo mokiniams Stelmužės ąžuolo ir bažnyčios susikūrimo istoriją, kuri visuose šaltiniuose nurodoma 1650 m., tačiau rankraštyje „Fon Berkenų šeimos istorija nuo XV a. iki šių dienų“ minimas faktas, kad fon Berkenų koplyčia buvo pastatyta XVI a. ir 1596 m. ją aptarnavo pastorius iš Egiptės (kaimyninės Latvijos teritorijoje, netoli Zarasų esančio bažnytkaimio). Dr. G. Oto išleistoje „Seniausioje 1596 m. apsilankymo Sėlpilio ir Dinaburgo rajonų bažnyčiose ataskaitoje“ („Die ältesten Kirchenvisitationsrecesse des Selburgschen und Dünaburgschen Districts“) pateikiama informacija, kad Stelmužės koplyčia buvo Egiptės bažnyčios filialas. Taigi, archyvuose rasti dokumentai patvirtina, kad Stelmužės bažnyčia pastatyta kur kas anksčiau nei manyta ir tikinama iki šiol, ir ją pastatė ne fon Folkerzamai, kaip teigiama informaciniuose leidiniuose apie Stelmužę, o fon Berkenų giminė. Bažnyčia yra vienas seniausių išlikusių medinės sakralinės architektūros paminklų.

 

Bažnyčios interjeras buvo įrengtas 1713 m., jame iki mūsų dienų išliko daug baroko stiliaus puošmenų – ypatingą vertę turi unikalus bažnyčios interjeras: nagingi meistrai iš Ventspilio nuvijo puošnias drožinių girliandas, juosiančias altorių ir sakyklą, meistriškai išdrožė ąžuolo lapus, vynuogių kekes, kankorėžius, gėlių žiedus. Ją gabių meistrų rankos surentė naudojant tik kirvį ir tik durų lentų sutvirtinimui buvo panaudotos kaltinės vinys. 

 

Moksleiviai sužinojo, kad be tokių taikių ritualų, kaip krivių kūrenama pagonių ugnis, Stelmužė regėjo ir Napoleono kariuomenę, ir Pirmojo pasaulinio karo žiaurumus. Moksleiviai aplankė šalia bažnyčios kadaise buvusį mauzoliejų, kuriame buvo laidota ne viena bajorų, valdžiusių Stelmužės dvarą, karta. Karų metu mauzoliejus buvo suniokotas, o palaikai perkelti į bažnyčios požemius.

 

Gidės pasakojimas apie Stelmužę apėmė ir Pirmo pasaulinio karo laikotarpį, žuvusius vokiečių karių kapus šalia Stelmužės ąžuolo, siauruką, vokiečių statytą mineralinio vandens gamyklą. 

 

Ši kelionė moksleiviams leido atrasti Stelmužę ir jos palikimą iš naujo, privertė susimąstyti ir puoselėti šios kultūros paveldo objekto išsaugojimą. 

 

Dėkojame visiems dalyviams, Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir visiems prisidėjusiems prie šio renginio organizavimo.

 

Renginys finansuotas Zarasų rajono savivaldybės lėšomis.