Socialinės paslaugos karantino metu: gyvybiškai svarbūs poreikiai turi būti užtikrinami, neįgalumas ir darbingumo lygis pratęsiamas automatiškai

• Spausdinti

Lietuvoje dėl koronaviruso paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, dalis socialinių paslaugų bus teikiamos telefonu ar el. paštu, o jeigu per karantiną baigsis sprendimo dėl žmogaus neįgalumo, darbingumo lygių ar specialiųjų poreikių galiojimas, jis bus pratęstas automatiškai.

Rekomendacijas, kaip organizuoti socialines paslaugas, savivaldybėms pateikė Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė.

GYVYBIŠKAI SVARBIOS PASLAUGOS. Asmenims, gaunantiems integralią pagalbą, socialinę globą asmens namuose, pagalbos į namus paslaugas, turi būti užtikrintas gyvybiškai svarbių paslaugų teikimas tokiu dažnumu, kad būtų patenkinti asmens gyvybiniai poreikiai: suteikiamos sveikatos priežiūros paslaugos, aprūpinama maistu, medikamentais. Gyvybiškai svarbiomis paslaugomis laikomos nakvynės namų teikiamos paslaugos.

DERINIMAS TELEFONU. Rekomenduojama socialines paslaugas teikiantiems specialistams, kai įmanoma, derinti paslaugų teikimą ne gyvai, o telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Pavyzdžiui, telefonu vertinti klientų kasdienius poreikius, planuoti paslaugų teikimo intensyvumą.

RETESNI VIZITAI. Rekomenduojama pagal galimybę retinti vizitus, pavyzdžiui, nuperkant daugiau maisto.

APSAUGOS PRIEMONĖS. Teikiant paslaugas gyvai, būtina laikytis asmens higienos, naudoti apsaugines priemones (vienkartines pirštines, vienkartines kaukes ir kt.), esant poreikiui – dezinfekuoti paviršius asmens namuose. Rekomenduojama pagal galimybes laikytis 2 metrų atstumo, saugant klientą ir jo artimuosius nuo tikimybės būti užkrėstiems virusu.

MAISTO PRODUKTŲ TIEKIMAS. Ministerija siūlo, kad gaunantiems socialines paslaugas savivaldybės maistą tiektų centralizuotai. Rekomenduojama perorganizuoti transportą, kad darbuotojai kuo mažiau važinėtų visuomeniniu transportu. Tai saugotų darbuotojus nuo didesnės rizikos užsikrėsti virusu prekybos centruose. Siekiant išvengti kontakto su gaunančiais socialines paslaugas į namus, maisto produktai gali būti paliekami prie žmogaus durų. Dėl to, žinoma, darbuotojas ir klientas turi susitarti iš anksto.

SOCIALINĖ PRIEŽIŪRA ŠEIMOMS. Paslaugos socialinę riziką patiriančioms šeimoms turėtų būti teikiamos intensyviau nei įprastai dėl to, kad vaikai, uždarius darželius ir mokyklas, namuose praleidžia daugiau laiko. Tačiau socialinės paslaugos turėtų būti teikiamos nuotoliniu būdu.

Tam tikrais atvejais ar esant įtarimams dėl padidėjusios rizikos (pavyzdžiui, šeimoje augančio kūdikio) būtina periodiškai teikti paslaugas ir asmens namuose, laikantis saugumo priemonių. Kilus bet kokiam įtarimui dėl galimai prieš vaiką naudojamo smurto ar kitokio pavojus vaiko fiziniam ar psichiniam saugumui, sveikatai ar gyvybei, apie tai būtina nedelsiant informuoti policiją.

POREIKIŲ SOCIALINĖMS PASLAUGOMS VERTINIMAS. Karantino metu ministerija rekomenduoja asmens poreikius socialinėms paslaugoms pagal galimybes vertinti nuotoliniu būdu, su pačiu asmeniu arba su jo artimaisiais aptariant individualius asmens pagalbos poreikius ir jų intensyvumą. Taip pat aptariamos šeimos narių, artimųjų galimybės pasirūpinti asmeniu karantino laikotarpiu. Kai kurios savivaldybės jau tai daro, pavyzdžiui, Vilniaus miesto Socialinės paramos centras susisiekė telefonu su visais pagalbos į namus gavėjais ar jų artimaisiais, beveik pusė jų sutiko pasirūpinti patys.

KAI REIKALINGOS GYVYBIŠKAI SVARBIOS PASLAUGOS. Asmenims, kuriais nėra kam pasirūpinti, turi būti suteiktos gyvybiškai svarbios paslaugos, o socialinių paslaugų poreikis gali būti nustatomas paslaugų teikimo metu.

VERTINIMAS DĖL ASMENS GEBĖJIMO PRIIMTI KASDIENIUS SPRENDIMUS. Žmogaus, gyvenančio bendruomenėje, gebėjimų priimti kasdienius sprendimus vertinimą rekomenduojama atidėti iki karantino pabaigos, apie tai informuojant teismą.

ATVEJO VADYBOS ORGANIZAVIMAS. Atvejo vadybos posėdžius karantino metu rekomenduojama organizuoti nuotoliniu būdu, užtikrinant šeimos galimybes jungtis į posėdį nuotoliniu būdu.

KAI UŽDARIUS ĮSTAIGAS ŽMOGUS NEGALI GAUTI SOCIALINIŲ PASLAUGŲ. Kai senyvo amžiaus ar neįgalus žmogus dėl karantino negali gauti paslaugų nestacionarioje socialinių paslaugų įstaigoje, o jo artimieji neturi galimybių juo pasirūpinti, rekomenduojama organizuoti socialinės priežiūros ar dienos socialinės globos paslaugas asmens namuose. Tokiu atveju galėtų būti pasitelkiami darbuotojai, kurie dėl karantino negali dirbti socialinių paslaugų įstaigoje. Kitas variantas tokiu atveju – organizuoti tokių asmenų priežiūros grupę, užtikrinant tinkamą viruso prevenciją asmens higienos priemonėmis, dažnu patalpų vėdinimu ir dezinfekcija.

INFORMACIJA APIE PAGALBOS STOKOJANČIUS ASMENIS. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rekomenduoja savivaldybėms susisiekti su savivaldybės teritorijoje veikiančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis, kurios teikia paslaugas įvairioms klientų grupėms ir dalintis informacija apie asmenis, stokojančius pagalbos karantino metu.

GLOBOS CENTRŲ VEIKLA. Rekomenduojama Globos centrų darbuotojams organizuoti klientams reikalingų būtinųjų paslaugų suteikimą dirbant nuotoliniu būdu, dažniau nei įprastai. Prasidėję kursai stabdomi, planuoti artimiausiu metu – nukeliami, o kai įmanoma – vykdomi nuotoliniu būdu.

SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ VERTINIMAS. Kai asmuo kreipiasi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, neįgalumo ir darbingumo lygių ar specialiųjų poreikių nustatymas vykdomas asmeniui nedalyvaujant, o jo asmens veiklos ir gebėjimo dalyvauti įvertinimo klausimynas pildomas susisiekus telefonu ar el. paštu. Tokia tvarka nustatyta sprendimu „Dėl sveikatos priežiūros įstaigų darbo organizavimo paskelbus karantiną Lietuvos Respublikos teritorijoje“.

Vadovaujantis šiuo sprendimu, savivaldybės administracijos darbuotojai pensininkams klausimyną užpildo susisiekę su jais ar jų atstovais telefonu ar el. paštu. Jei specialieji poreikiai vertinami pensininkui, gaunančiam paslaugas socialinės globos įstaigoje, palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninėje ar asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, klausimyną užpildyti rekomenduojama bendradarbiaujant su šių įstaigų socialiniais darbuotojais.

PER KARANTINĄ PASIBAIGUS SPRENDIMUI DĖL NEĮGALUMO. Jeigu asmeniui nustatytas dalinis darbingumas, neįgalumas ar specialieji poreikiai, ir sprendimas dėl to baigiasi per karantiną, žmonėms nereikia kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą dėl pratęsimo – jis tęsiamas automatiškai. Anksčiau priimtas sprendimas galios iki karantino pabaigos ir dar 30 kalendorinių dienų jam pasibaigus. Susijusios pensijos ir išmokos bus mokamos įprastai.

KAI SAVIIZOLIACIJAI PASITELKIAMOS BUVUSIŲ SOCIALINIŲ ĮSTAIGŲ PATALPOS. Savivaldybėse įrengiant saviizoliacijos patalpas tam naudojant buvusių socialinės globos įstaigų patalpas (pavyzdžiui, vaikų globos namų), turi būti užtikrinama, kad jose nebūtų teikiamos jokios socialinės paslaugos: tiek stacionarios, tiek ir nestacionarios, taip pat, kad šiose įstaigose nebūtų likusių gyventi šių įstaigų paslaugų gavėjų.

Kokia veikla uždrausta karantino metu:

Švietimo ir ugdymo įstaigų, dienos bei užimtumo centrų veikla.

Kelionės – atvykimas. Į Lietuvą negalima atvykti užsieniečiams. Išimtis daroma, jeigu vykdomas komercinis tarptautinis krovinių vežimas, taip pat į šalį patekti gali užsieniečiai, kurie turi leidimą gyventi Lietuvoje, diplomatai, NATO kariai ir aptarnaujantis personalas bei jų šeimų nariai.

Kelionės – išvykimas. Lietuvos piliečiams draudžiama išvykti iš šalies. Išimtis daroma, kai žmonės grįžta į savo namus užsienyje, vyksta į darbo vietą užsienyje arba jeigu leidžia Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas arba jo įgaliotas asmuo.

Draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas.

Negali vykti jokie renginiai ir susibūrimai, organizuojami atvirose ir uždarose erdvėse.

Negalima sveikatinimo paslaugų centrų, sanatorijų, poilsio centrų veikla, išskyrus indvidualias reabilitacijos paslaugas, kurios susijusios su gydymu.

Uždrausta viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams.

Negalima parduotuvių, prekybos ir pramogų centrų veikla, išskyrus maisto, veterinarijos, vaistinių ir optikos prekių pardavimą. Toks pat draudimas galioja ir turgavietėms, išskyrus maisto turgus. Šis draudimas netaikomas internetinei prekybai ir kai prekės pristatomos gyventojams.

Draudžiamas grožio paslaugų teikimas.

Negalima lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų salonų veikla.

Odontologijos paslaugų teikimas atidedamas, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą.

Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informacija