Skriskite, tik pasiimkite ir... parašiutą
Jurgita BAGDANAVIČIŪTĖ, pelniusi nominaciją „Už labai gerą mokymąsi ir sėkmingą dalyvavimą olimpiadose bei konkursuose“:
Pirmiausia, labai dėkoju už sveikinimus. Na, o dėl nominacijos... Tikėjausi gauti padėką už gerą mokymąsi, bet tikrai nesitikėjau, jog man skirs nominaciją. Pasirodo, kad kai kurie draugai tai jau žinojo, bet tylėjo iki paskutinės akimirkos – tai slapukai. Išgirdusi savo pavardę ir užlipusi į sceną buvau labai sutrikusi, bet jaučiausi gerai. Smagu, kad draugai bei tėvai taip pat nuoširdžiai džiaugėsi.
Būsimiesiems abiturientams linkiu visur visur dalyvauti, nebijoti išbandyti save ir parodyti kitiems, ką sugeba. Ir man reikėjo daug padirbėti, bet jėgų užteko viskam: ir olimpiadoms, ir įvairiems projektams, nes daug padėjo draugai ir, žinoma, mokytojai. Naudodamasi proga norėčiau padėkoti mokytojai Gitanai Vasalauskienei – ji mus visur kviesdavo ir skatindavo dalyvauti, padėdavo, pati atiduodama daug jėgų. Tuo pačiu dėkoju ir savo geriausiai draugei už begalinį palaikymą.
Augustė GAIDYTĖ, apdovanota nominacija „Už meninius, kūrybinius gebėjimus ir sėkmingą organizacinę veiklą“:
Nominacijos tikėjausi, nors nebuvau tikra ją gausianti. Žinoma, kad ja džiaugiuosi. Dar labai džiaugiuosi už klasę – iš šešių nominantų net keturi yra mūsų klasės mokiniai. Ir ne be reikalo – turėjome šaunią auklėtoją Jeleną Maskalenko, kuri mus nuo penktos klasės vienijo ir skatino visada siekti ir daryti daugiau negu reikia.
Esu dėkinga visiems mokytojams: ir tiems, kurie vertė, ragino, net kuolu pagrasindami, mane mokytis; ir tiems, kurie skatino, pritarė mano kūrybiniams sumanymams, siekimams – visi jie nuostabūs ir aš juos labai gerbiu. Esu dėkinga savo nuostabiems draugams, kurie mane visada palaikė ir palaiko, kurie ir dabar ragina mane daryti tai, ką geriausiai sugebu, kas eina iš „dūšios“ – girdi, mano vieta ant scenos, ir niekur kitur. Ir aš mielai jais tikiu, nes labiausiai to noriu ir pati. Meno edukologija, teatras, muzika – tai, manau, man.
Ar verta mokykloje būti aktyviam, nes galbūt nuo to nukenčia mokslai? Manau, kad nukenčia tik tuo atveju, kai pats nenori mokytis, o kai nori – surandi laiko viskam.
Patricija LEONOVAITĖ, pelniusi nominaciją „Už sėkmingą kūrybinę bei projektinę veiklą bei labai gerą mokymąsi“:
Tą dieną atėjusi į gimnaziją nė negalvojau apie apdovanojimus ar padėkas. Diena ir taip buvo nepaprasta – netrukus turėjo nuskambėti Paskutinis skambutis... Tai ženklas, kad nuo šiandien tavęs mokykloje jau niekas nelaiko. Skambutis, kuris prieš dvylika metų žymėjo mokyklos pradžią, o dabar tarsi šauklys skelbia kitą gyvenimo etapą. Bet kai paklausėt, ar tikėjausi apdovanojimo, tai manau, kad širdies gilumoje visgi tikėjausi, nors didelių vilčių neturėjau – juk ir gimnazijoje, ir mūsų klasėje daug gabių mokinių, kurie verti apdovanojimų.
Aišku, kad džiaugiuosi. Jaučiuosi puikiai, kad mano darbas per visus tuos metus mokykloje buvo pastebėtas ir įvertintas. Tai kartu ir stimulas siekti vis kažko daugiau, nes šis įvertinimas – lyg kažkoks pamatas ateities siekimams ir veiklai.
Gina SKUSEVIČIŪTĖ, pelniusi nominaciją „Už labai gerą sistemingą mokymąsi ir sėkmingą projektinę veiklą“:
Kažkaip jau buvo žinoma, kad nominacijas iš mūsų klasės gaus keturi mokiniai, ir nors buvo neaišku, nei kas, nei už ką, bet tikėjausi, jog būsiu viena iš jų. Sužinojusi, kad ji man išties skirta, labai nudžiugau, bet per daug to nesureikšminu – manau, jog čia ne toks jau svarbus dalykas. Mano manymu, gavau ją pelnytai, nes stengiausi, sistemingai ir atkakliai mokiausi. Žinoma, mokiausi sau ir dėl savęs, bet visgi... Nebedaug jau tokių besistengiančių...
Igoris ZUJEVAS, apdovanotas nominacija „Už literatūrinius gebėjimus ir kūrybines iniciatyvas“:
Kad už aktyvią veiklą būsiu kažkaip įvertintas, galbūt gausiu padėkos raštą – tikėjausi, tik nemaniau, jog tai bus viena iš svarbiausių nominacijų. Man iš tiesų tai buvo netikėta. Manau, kad kiekvienas vienaip ar kitaip vertas nominacijos, bet aš kukliai (kol niekas nemato) pasigirsiu – ne šiaip sau auksas brangakmenis, o saulė gęsta vakarais... Gal tikrai esu tos nominacijos vertas.
Kai išgirdau savo pavardę, kaip visada tokiomis akimirkomis pradėjo drebėti rankos (man visada būnant scenoje taip, o čia visgi svarbus apdovanojimas...). Buvo neapsakomai gera žiūrėti į džiugesio pilnas mokytojų akis, plojančius bendraklasius, iš laimės verkiančią mamą. Nesugraudino, bet jausmas nepakartojamas!
Būsimiesiems abiturientams noriu pasakyti, kad kiekvieno žmogaus gyvenimo kelyje visada atsiras piktų, pavydinčių ir pikta linkinčių ,,parazitų“. Neneigsiu, ir man teko ne vieną tokį sutikti. Svarbu tikėti savo jėgomis ir nenuvertinti savęs. Turėti aiškią ateities viziją, visada siekti savo tikslo. O visa kita atsiras savaime. Būti egoistu sveiko proto ribose, man regis, dar niekam nepakenkė.
Ši nominacija – puiki paskata augti toliau, siekti didesnių užmojų, ieškoti savęs toliau, kol pagaliau rasiu.
Dėkojame mūsų pašnekovams, kad įtempto egzaminų maratono metu rado laiko su mumis pabendrauti, jiems bei visiems abiturientams linkime kuo didžiausios sėkmės. Aukite! Lėkite! Kilkite! Skriskite! Tik, anot gimnazijos direktoriaus Rimanto Bikulčiaus, dėl viso ko nepamirškite pasiimti parašiuto, nes gyvenimo ranka ne visada tik kelianti...
Nominantus kalbino Eimantė PETRAUSKAITĖ, Eglė SADAUSKAITĖ, Gedmintė DIMITREVIČIŪTĖ, Vaidas EITMINAVIČIUS ir Agnė BUROKAITĖ.
Nuotraukos Vasilijaus KUKONENKOS ir iš asmeninių pašnekovų albumų.