„Aš tikiu, kad kažkas daugiau yra žemėje, ypač tada, kai žmogus parklumpa, o šalia esantis ištiesia pagalbos ranką. Tai vadinasi meilė, kuri gyvena mylimose rankose ar tiesa. Kiti tai vadina Dievu žmoguje. Turiu pritarti, nes daug mačiau gerumo savo vaikystėje, kaip ir dabar. Džiaugiuosi, kad dar yra tas KAŽKAS, būtų gerai, kad būtų amžinai“ (Robertas Šarknickas).

 

Gruodžio 11-osios vakarą Zarasų rajono savivaldybės viešojoje bibliotekoje svečiavosi mokytojas, politikas, visuomenininkas, rašytojas Robertas Šarknickas, kuris skaitė lietuvių poetų Justino Marcinkevičiaus ir Pauliaus Širvio eiles. Savo atvirumu apie vaikystės skaudulius ir gyvenimo išbandymus R. Šarknickas suvirpino ne vieno klausytojo širdį – skruostais riedėjo ašaros, kūnu ėjo šiurpai.

 

 „Buvau paskutinį kartą Zarasuose prieš 35 metus, mus atvežė iš Obelių internato sodinti pušelių...Tikiuosi pušelės gyvos, didelės ir neiškirstos, kaip mūsų istorijos“, – pradėjo vakarą R. Šarknickas. Būsimas rašytojas, politikas ir visuomenininkas gimė 1974 m. Kaune. Vaikystę ir paauglystę sovietmečiu praleido Šiaulių vaikų namuose, vėliau Obelių internate, Rokiškio rajone. Su broliais ir seserimis susipažino būdamas dvylikos, su mama – keturiolikos metų. „Turėjau aš daug mamų, nors jos buvo svetimos, bet mano širdyje jos išliko artimos, nes mokė eiti teisingu keliu, pagarbos keliu. Aš kartais nugvelbdavau vieną ar kitą mamą, nes pats jos labai ilgėdavausi, gaudavau lupti, tačiau dėl kelių gražių akimirkų, man būdavo negaila“, – atviravo Robertas.

 

R. Šarknickas mokėsi Alantos žemės ūkio mokykloje, vėliau įstojo į Lietuvos muzikos ir teatro akademiją. Sulaukė nemažai pasiūlymų vaidinti teatre, kine. Vaidino kino filme „Ekskursantė“, seriale „Moterys meluoja geriau“. Pajutęs teatrui tuštumą, Robertas pasirinko mokytojo profesiją. Vėliau įsiliejo į politiką ir visuomeninę veiklą. Daugiau nei 30 metų lankosi pas paliktus vaikus ir senjorus, inicijuoja ir dalyvauja įvairiuose projektuose, kuriais siekiama atkreipti dėmesį į globos namuose augančius vaikus. Įgyta patirtis lėmė, kad R. Šarknickas buvo vienas pagrindinių kovotojų, kad būtų priimtas smurtą prieš vaikus draudžiantis įstatymas.

 

Skaudūs gyvenimo puslapiai nugulė 2017 metais išleistoje knygoje „Šarkos sielos šauksmas“. Tai autobiografinis pasakojimas apie berniuką, kuris keliauja per internatus ir globėjų namus, patirdamas nepasotinamą artumo ir švelnumo ilgesį. Apie bręstantį paauglį, kuris sau ir kitiems drįsta kelti nepatogius, vertybes formuojančius klausimus. Ir apie jaunuolį, kuris mokosi gyventi, išgyventi, mylėti. Susitikimo metu rašytojas dovanojo bibliotekai knygas: Vydūno „Sveikata. Jaunumas. Grožė“ ir „Lietuvos tūkstantmečio veidas“. Kviečiame skaityti, knygą rasite Skaitytojų aptarnavimo skyriuje.

 

R. Šarknickui labai artimi poetai, Lietuvos legendos Justinas Marcinkevičius ir Paulius Širvys. Svečias pasidžiaugė, kad turėjo progą vesti Lietuvos tautos šauklio J. Marcinkevičiaus 70 metų jubiliejų Prienuose. „Nuo tada mes vienas kito nepaleidome. Aš gėriau, gėriau žodį jo kiekvieną, paleistą iš jo sielos. Gėriau Lietuvą, upes, kalnus.. viską, kas yra dieviška ir žmogiška“, – dalijosi mintimis R. Šarknickas.

 

Iki skausmo gelmių mums žinomos eilės skambėjo Roberto lūpomis. Visa salė kartu deklamavo žinomus P. Širvio eilėraščius „Aš beržas“, „Prie pasakų miesto“. Šarknickas skaitė ir savo kūrybos eiles, kurias skyrė Mamai, Močiutei.

Ne kiekvienam žodžio meistrui pavyksta užčiupti tai, dėl ko suvirpa žmonių širdys. R. Šarknickas šį talentą turi. Esame dėkingi, kad galėjome būti, prisiliesti ir išgyventi drauge.