AB „Panevėžio energija“ duomenimis, per keturis šalčiausius 2023–2024 m. šildymo sezono mėnesius Zarasų m. renovuoti daugiabučiai namai būsto šildymui vidutiniškai suvartojo apie 42 proc. mažiau šilumos nei nerenovuoti daugiabučiai namai. Pavyzdžiui, nerenovuoto namo gyventojai 50 m2 buto šildymui 2023–2024 m. šildymo sezono lapkričio–vasario mėnesiais vidutiniškai sunaudojo 3965 kWh šilumos ir sumokėjo 280 Eur (be PVM), o per tą patį laikotarpį renovuoto namo gyventojai už tokio pat ploto buto šildymą sumokėjo 163 Eur už 2310 kWh.

 

Buto apšildymo kaštų dydis, kai šilumos kaina visiems gyventojams vienoda, priklauso tik nuo suvartoto šilumos kiekio. Pagrindinė priežastis, kodėl skiriasi šilumos suvartojimas – namų būklės ir priežiūros skirtumai. Kuo daugiabutis namas prasčiau prižiūrimas, kuo jis nesandaresnis, prastesnės būklės šildymo ir karšto vandens sistemos, tuo gyventojai moka brangiau.

Didžiausi šilumos energijos taupymo rodikliai pasiekiami atlikus viso namo kompleksinę renovaciją. Jos metu apšiltinus pastatų išorę, sutvarkius pastatų šildymo, karšto vandens ir vėdinimo sistemas, modernizavus šilumos punktą, galima ženkliai sumažinti šilumos suvartojimą, tačiau kompleksinė renovacija užtrunka ilgai ir kainuoja brangiai, tad, jei daugiabučių gyventojai tam dar nėra apsisprendę, vertėtų apsvarstyti šilumos punkto mažąją renovaciją – paprastas ir ženkliai pigesnes priemones, kurias įgyvendinus iki rudens, ateinantį šildymo sezoną išlaidos už būsto šildymą būtų mažesnės.

 

Senus, elevatorinius  šilumos punktus reguliuoti yra sudėtinga, nes šis procesas atliekamas rankiniu būdu: keičiantis lauko oro temperatūrai, reikėtų atitinkamai atverti ar pridaryti reguliavimo ventilį, jei norima užtikrinti optimalų šilumos režimą. Aišku, operatyviai reaguoti yra sunku, tad namuose su rankiniu reguliavimu patalpos bent jau tam tikrą laiką arba peršildomos, arba – būna pernelyg vėsios. Jei tokiame šilumos punkte neįrengtas šildymo cirkuliacinis siurblys, galima laikyti, kad šilumos punkto reguliavimas vyksta praėjusio šimtmečio pabaigos lygmenyje. Tokiu būdu akivaizdžiai švaistoma šiluma, didinamos gyventojų būsto šildymo išlaidos, o šildymo kokybė – neužtikrinama.

 

Modernizavus šilumos punktą, jo komponentus pakeitus į elektroninius, įrengus valdymo automatiką, šilumą galima naudoti efektyviau – automatiškai parinkti racionalų ir taupų šiluminės energijos tiekimą, užtikrinant optimalius patalpų režimus: pavyzdžiui, net iki automatinio laikino šildymo išjungimo šiltomis pavasario ir rudens dienomis. Įrengti automatiniai šilumos sistemų balansiniai vožtuvai suteikia galimybę tolygiai reguliuoti šilumnešio srautus namo vidaus sistemose ir užtikrina, kad visas namo patalpas pasiekia joms reikalingas šilumos kiekis.

 

Norint efektyviai vartoti energiją, svarbi tinkama šilumos punkto priežiūra, kurią vykdo namą administruojanti įmonė ar vidaus sistemų prižiūrėtojai. Kiekvieno šilumos punkto reguliavimas yra individualus, todėl didžiausia nauda juntama, jei nuolat vykdoma įrenginių priežiūra, atliekami periodiniai privalomieji darbai. Efektyviai veikiantis šilumos punktas pastate gali sutaupyti apie 15 proc. šilumos ir sumažinti gyventojų išlaidas šildymui.

 

Tačiau ir patys gyventojai, įgyvendindami paprasčiausias, kartais nieko nekainuojančias priemones, gali gyventi šilčiau ir taupiau.

 

Ne šildymo sezono metu gyventojai turi galimybę atnaujinti radiatorius savo butuose, nors kartais juos užtenka tik praplauti, tačiau pasitaiko atvejų, kai radiatorius dėl jų susidėvėjimo būtina pakeisti. Modernūs plieniniai (plokštiniai) radiatoriai yra tiksliau reguliuojami ir užtikrina efektyvesnį energijos naudojimą bei suteikia labiau juntamą komforto pojūtį, nes efektyviau panaudoja žemą šilumnešio temperatūrą – o tai, šylant žiemoms, tampa vis dažnesniu reiškiniu.

 

Viena iš paprastų ir gana efektyvių priemonių – už radiatorių įrengti šilumą atspindinčius ekranus. Vien ši priemonė kambario temperatūrą gali pakelti 1–2 laipsniais. Taip pat patartina šildymo sezono metu neužstatyti radiatorių baldais, neuždengti jų ilgomis užuolaidomis, reguliariai nuo radiatorių valyti dulkes. Saulėtomis žiemos dienomis verta prisiminti nemokamą šilumos šaltinį – saulę ir langų tuo metu neuždengti jokiomis užuolaidomis.

 

Nelaukiant naujo šildymo sezono, reikėtų patikrinti butų (ir laiptinių) langus: nekokybiškus ir nesandarius pakeisti, reguliuoti arba remontuoti. Tas pat pasakytina ir apie butų ar laiptinių duris – sandarios ir šiltos vasarą saugo nuo triukšmo ir dulkių, o žiemą – nuo neigiamų temperatūrų.

 

AB „Panevėžio energija“ atsako už efektyvų šilumos tiekimą iki pastato šilumos punkto, o už pastato šilumos punkto ir vidaus šilumos įrenginius atsakingi namų administratoriai, valdytojai ir jų pasamdyti prižiūrėtojai.

 

Siekdama didinti energetinį efektyvumą, AB „Panevėžio energija“ kasmet vykdo dalies savo net 265 km ilgio šilumos trasų atnaujinimą, mažina jų avarijų tikimybę bei šilumos nuostolius į aplinką. Per pastaruosius metus šilumos praradimai tinkluose sumažinti iki 13,2 proc. Taip AB „Panevėžio energija“ prisideda prie kuro sąnaudų mažinimo ir energijos naudojimo tvarumo didinimo. Daugiabučių gyventojus kviečiame jungtis prie šios iniciatyvos, didesnėje ar mažesnėje apimtyje atnaujinant pastatų konstrukcijas. Daugiabučių atveju energijos taupymai gali būti ženkliai didesni -net iki 50 proc.   

 

 

AB „Panevėžio energija“ informacija