Naujųjų mokslo metų kitoje mokykloje taip bijojau, kad visą savaitę iki Rugsėjo 1-osios planavau, kaip man „susirgus“ ir visai nenuėjus į šventę. Bet paskui pagalvojau, kad vėliau bus dar baisiau, o kur tu, žmogeli, dėsies, juk vis tiek reikės...
Rugsėjo 1-oji praėjo geriau nei tikėjausi. Nors tų kalbų ir sveikinimų iš jaudulio beveik negirdėjau, tačiau patiko nauja aplinka, auklėtoja, pagaliau buvau su senaisiais draugais. Paskui pagalvojau – na, aš ir kvailė, buvo dėl ko čia tirtenti...
JOVITA
*   *   *
Susitinku su draugėmis, ateiname prie „Ąžuolo“ gimnazijos ir laukiame, kada prasidės šventė. Staiga imu gailėtis, jog atėjau apsiavusi aukštakulniais, nes, rodos, taip drebu, kad bet kurią akimirką galiu nukristi. Apima panika, kai klasę pakviečia prieiti prie scenos ir pristato mūsų būsimą auklėtoją...
Taigi pirmą dieną naujoje mokykloje buvo itin nedrąsu ir kažkaip nejauku. Atrodė, kad ir vyresniokų žvilgsniai kažkokie kreivi, ir tas visur persekiojantis žodis „fuks“... Ėch, palinkėkite man sėkmės.
ANASTASIJA
*   *   *
Jei atvirai, nepajutau nieko ypatingo, tai yra nesijaučiau kaip nors kitaip, atėjęs į naują mokyklą. Na, ko jau čia bijoti ar nuogąstauti – į naująją mokyklą perėjo visi mano draugai, dalis mokytojų taip pat pažįstami. O kaip seksis mokytis ir bendrauti – tai pirmiausia priklauso nuo manęs paties... Manau, jei įsižeisi dėl kiekvieno žodžio, kreivesnės šypsenos, visur matysi priešus, juos ir turėsi, o aš noriu naujoje mokykloje susirasti naujų draugų, įdomių užsiėmimų. Tikiuosi, kad taip ir bus.
JUSTAS