Romualdo Balinsko tapybos darbų paroda Antazavės dvare

• Spausdinti

„Rūpi tie paveikslai, kurie dar nenutapyti, bet kažkur sąmonėje ar pasąmonėje kartais jau sumirguliuoja, praplaukia, o vėliau tarsi patys užsimauna ant kabliuko, įgauna konkrečias formas potėpiais, spalvomis, faktūra. Esu lyg žvejas. (…) Man įdomu tapyti žmones, jų aplinką, interjerus. Jei būčiau arklys, turbūt tapyčiau arklius ir arklides. Man svarbus santykis tarp žmonių – vyro ir moters, vaiko ir tėvų, senimo ir jaunimo, dvasios ir kūno ir t. t.“ R. Balinskas.

ROMUALDO BALINSKO kūrinių parodos atidarymas ir susitikimas su autoriumi Antazavės dvare rugsėjo 10 dieną pritraukė daugybę meno mylėtojų. Atidarymo metu skambėjo garsaus Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro altininko Andriaus Pleškūno virtuoziškai atliekami kūriniai.

Parodos autorių pristatė kultūrinės veiklos Antazavės dvare koordinatorė Liliana Žutautienė, Kultūros centro Dusetų dailės galerijos direktorius Alvydas Stauskas. Jie atkreipė dėmesį ne tik į tapytojo aukštą meistriškumą, piešėjo talentą, kas gan reta šiais laikais, bet ir gilų kūrinių turinį, atsispindintį sakrališkose, bendražmogiškose temose bei randantį stiprų atgarsį žiūrovų širdyse.

Dailininko kūrybos centre visuomet dominuoja žmogus, taip vadinosi ir viena iš jo parodų – Ecce homo. „R. Balinskas – nesikartojantis kūrėjas. Galima jį vadinti nenuspėjamu, stebinančiu, ieškančiu, neišsenkančiai originaliu. Tačiau nepriklausomai nuo įvardinimo, gali būti visiškai tikras, kad kiekvieną syk, susidūręs su jo kūryba, liksi nustebęs dėl nuolat kintančių dailininko žanrų, temų, technikų, formatų, perėjimų nuo spalvos prie polichromijos, nuo dekoratyvios raiškos iki realistinių vaizdų. Nepaisant to, kad įvairios kūrybiškumą analizuojančios teorijos turi savas jo analizės prieigas, beveik visos teorijos sutaria dėl to, kad vienas iš ryškiausių kūrybiškumo požymių yra nuolatinis originalumo ir nestereotipiškumo generavimas.“ Menotyrininkė Dalia Karatajienė.

Paroda veiks iki rugsėjo 30 d.

R. Balinskas gimė 1959 m. spalio 22 d., Šiauliuose. 1982 m. baigė Šiaulių pedagoginį institutą. Nuo 1984 m. pradėjo dalyvauti parodose. Nuo 1990 m. – Lietuvos dailininkų sąjungos narys. 2019 m. įteiktas Lietuvos dailininkų sąjungos auksinis ženklelis. Yra dalyvavęs daugybėje grupinių parodų Lietuvoje ir užsienyje. 1990 m., 2010 m., 2013 m., 2016 m., 2020 m. – Vilniaus tapybos trienalių dalyvis. Visų Lietuvos meno kvadrienalių dalyvis. Yra surengęs virš 40 personalinių parodų Lietuvoje, Vokietijoje (Berlynas, Miunchenas), Indijoje (New Delhi). Keletą darbų yra įsigijęs Lietuvos dailės muziejus ir M. Rotho meno centras.

Parengė Vilija Visockienė
Nuotraukos Alvydo Stausko