Reikalingi ne kaltinimai, o efektyvūs sprendimai

• Spausdinti

Ne tik Salako bendruomenei, bet ir visiems mums yra labai apmaudu, kad rajone mažėja gyventojų, tame tarpe ir vaikų. LRT straipsnyje „Apie naikinamą pradinę klasę Salako mokyklai pranešta Rugsėjo 1-osios išvakarėse: „Likome ne žmonėmis, o tik skaičiais“ nesąžininga būtų kaltinti rajono valdžią, kad Salako ugdymo skyriuje mažėja mokinių. Savivaldybė privalo vykdyti LR Vyriausybės formuojamą valstybinę švietimo politiką, todėl, kad ir kaip norėtųsi, esant nepakankamam mokinių skaičiui, klasių formuoti negalime. Apie tai ir galimas pasekmes bei atsakomybę 2022 m. rugpjūčio mėn. 17 d. raštu Savivaldybei priminė ir Vyriausybės atstovas Panevėžio ir Utenos apskrityse. Straipsnyje keliamas klausimas: „Kaip tokia situacija galėjo nutikti likus kelioms dienoms iki mokslo metų pradžios?“. Tėvai prašymus dėl vaikų priėmimo mokykloms gali teikti iki rugpjūčio 31 d. Dalis Salako ugdymo skyriaus mokinių tėvelių delsė prašymus pateikti iki pačios rugpjūčio mėn. pabaigos, dalis tėvelių pateikė prašymus į kelias rajono mokyklas, todėl konkretus mokinių skaičius paaiškėja tik rugsėjo 1-ąją. Norime priminti, kad balandžio mėnesį Savivaldybė priėmė sprendimą dėl vieno nepilno jungtinio komplekto Salako ugdymo skyriuje. Matydami bendruomenės aktyvumą patikėjome, kad gal bendruomenė bus vieninga ir tikrai vaikų į Salako ugdymo skyrių susirinks būtinas mokinių skaičius. Galimybių buvo: Salako apylinkėje gyvenančios šeimos, kurios jau ne pirmus metus veždavo vaikus į kitas rajono (ar netgi kito rajono) mokyklas, galėjo nuspręsti vesti vaikus į Salako ugdymo skyrių. O tokių vaikų yra ne vienas. Bet negalime kaltinti šių vaikų tėvelių, nes jie rūpinasi vaiko interesais, o ne sprendžia bendruomenės narių darbo klausimus. Jei panagrinėtume Salako pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo mokinių skaičių, tai turėtume prisiminti, kad dar 2012 metais jau buvo formuojamas vienas dviejų pradinių klasių jungtinis komplektas, kitos dvi klasės dar buvo nejungtinės (iš viso 27 pradinio ugdymo mokiniai), nors tada Salako mokykla dar nebuvo skyriumi. 2016 metais mokykla dar buvo savarankiška, bet jau teturėjo tik jungtinius pradinių klasių komplektus (iš viso 21 pradinio ugdymo mokinį). O štai jau 2019 metais dar vis savarankiška Salako mokykla teturėjo 15 vaikų pradinėse klasėse ir iš jų buvo formuoti 2 jungtiniai komplektai, iš kurių vienas jau buvo nepilnas (pilnam komplektui turėtų būti mažiausiai 8 mokiniai). Taigi, norėtųsi paklausti Salako mokyklos direktoriaus (nuo 2020 m. rugsėjo 1 d. iki šių metų rugsėjo mėn. 1 d. skyriaus vedėjo) Leono Sadausko: „O ką jis padarė, kad mokinių jo vadovaujamoje mokykloje nemažėtų, ar bent jau, kad Salako mokyklos aptarnavimo teritorijoje gyvenantys vaikai pasiliktų Salako mokykloje?“. Ar tik nėra taip, kad pats vadovas dangstydamas savo neveikimą, kursto bendruomenę ir pila druską ant žaizdos, kurios jau negalime išgydyti?

Tvirtinant mokyklų tinklo pertvarkos plano pakeitimą balandžio mėnesį ne kartą iš Salako ugdymo skyriaus vedėjo L. Sadausko išgirdome: „Tikrai bus vaikų, tiesiog reikia palaukti“, bet deja, kaip matome šiais metais Salako ugdymo skyriuje tėra 2 priešmokyklinio amžiaus vaikai. Tai ar galime tikėti, kad ateityje situacija gerės? Ar galime prognozuoti, kad vaikų padaugės ne 1-2, o dešimtimis. Ar tai realu? Taip, mokyklų tinklo formavimo taisyklių pakeitimai buvo priimti 2021 m. pabaigoje, bet nuostatos kokia apimtimi Savivaldybė galės finansuoti mažesnius komplektus, paaiškėjo tik vėliau. O ir mokinių registro sistemos pakeitimai, užtikrinantys, kad Savivaldybė negalėtų tvirtinti nepilnų komplektų, įdiegti šią vasarą. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija akcentavo, kad Savivaldybė galės finansuoti vieną nepilną komplektą vienoje mokykloje, bet nebuvo pabrėžiama, kad finansuoti nebus galima nepilno jungtinių klasių komplekto. Be to, kaip jau minėjome, tikslų mokinių skaičių sužinome tik rugsėjo 1-ąją, nes iki rugpjūčio 31 d. tėvai turi teisę teikti prašymus mokykloms.

Minėto susitikimo metu, Salako ugdymo skyriaus mokytojai kėlė klausimą: „O ką mums daryti be darbo?“. Konkrečiu minimu atveju jungtinio 3-4 klasių komplekto, kurio nuo rugsėjo 1 d. nebegalime formuoti, mokytojai buvo pasiūlyti keli įsidarbinimo variantai bei aptartos galimybės, kurios galbūt atsiras pusmečio eigoje. Taip, darbo pokyčiai sunkūs, suprantame nerimą, bet turime būti lankstūs ir prisitaikyti, nors ir kaip norėtųsi pasilikti toje pačioje vietoje.

Straipsnyje minėti pavėžėjimo organizavimo klausimai yra labai svarbūs. Taip, visiškai pritariame, kad priimant mokyklų tinklo pokyčius, susiduriama su iššūkiais. Vienu metu, kuo greičiau, turime atvežti daug vaikų iš labai skirtingų vietų: gyvenviečių, kaimų ir net gi vienkiemių. Tad pavėžėjimo logistika tampa dideliu vientisu galvosūkiu. Žinoma, reikia naujų kokybiškų autobusiukų, reikia atsakingų vairuotojų ir t.t. Kviečiame šiuos svarbius klausimus spręsti kartu, o ne trypčioti ties situacija, mąstant: „Ateis dar vienas vaikas į jungtinę klasę, ar ne?“.

Sprendimų paieška efektyvi diskutuojant ir teikiant racionalius pasiūlymus, o ne kaltinant. Tad kviečiame visus susitelkti, ieškant ne asmeninių, o kokybiškam rajono vaikų ugdymui reikalingų efektyvių sprendimų.

Zarasų rajono savivaldybė