Pamenu, besibaigiant mokslo metams išgirdau draugę sakant, jog ji pradės planuoti savo vasarą. Tada pamaniau, kad tai šaunu ir galbūt daugeliui reikėtų pasiplanuoti savo laisvalaikį vien tam, kad neprarastų nė sekundės vasaros teikiamų malonumų. Tačiau dabar galvoju kitaip ir galiu patvirtinti, jog planai dažnai gali ir neišsipildyti. O to prižastys labai paprastos: lietus ar karštis, tingulys ar galbūt naujos galimybės, kurios tikrai nebuvo planuotos, užklupo visai nelauktai, bet nudžiugino labiausiai.

 

Manau, jog neverta gailėtis sugriuvusių planų, o tiesiog šypsotis gyvenimui, pasiduoti impulsui ir džiaugtis paskutinėmis vasaros akimirkomis. Nesvarbu, kokios jos bebūtų.