Kaip buvo anksčiau? Kartais to savęs paklausiu, bet nemoku atsakyti. Kitų šis klausimas, regis, nedomina: arba jie nežino, apie kokią praeitį klausiu, arba, bijodami pasitikslinti, pasižiūri nerimastingu žvilgsniu lyg į kvailę.

 

Kartais apsidairau gatvėje ir galiu tik numanyti, kas čia dėjosi anksčiau – karų, rezistencinių kovų, sovietų okupacijų metu. Galiu suskaičiuoti betoninius elektros stulpus, kurie saugo savyje galybę istorijos. Deja, tie skausmai, kovos, okupacijos atsispindi ne vien aplinkoje, bet ir žmonių veiduose bei poelgiuose, galbūt ir mintyse.

 

Nesuprantu, kaip kažkas dar gali jausti bent menką nostalgiją tiems metams, kurie viską pakeitė ir, kiek žinau iš vadovėlių, nebuvo lengvi. O kas iš to beliko? Gal man neskirta į šį klausimą atsakyti, bet mintys pačios klojasi ir negaliu jų atstumti.

 

Sakysit, kad ne man teisti, teisinti ar smerkti... Tikriausiai. Čia neturiu savos patirties, o tik „sausą“ vadovėlių teoriją, bet palyginti, manau, verta. Jei ne man, tai kiekvienam asmeniškai.

 

EIMANTĖ