Projektas „Gyvoji istorija“ („A living history“): Stelmužės dvaro sodyba – muziejus po atviru dangumi

• Spausdinti

Zarasų rajono savivaldybės administracija, Zarasų krašto muziejus, Lietuvos istorijos institutas ir Daugpilio universitetas (Latvija) apjungė savo pajėgas bendram projektui „Gyva istorija“ (ENI-LLB-1-073 „A living history“), siekiant pristatyti senąją Stelmužės dvaro sodybą kaip muziejų po atviru dangumi tarptautiniam turizmui. Mokslo ir kultūros sinergija lankytojui suteiks naujų žinių, galimybių pažinti vieną seniausių kultūros paveldo objektų Lietuvoje. Projekto mokslo partneriai atliko tyrimus Lietuvos (Kauno, Vilniaus) ir užsienio šalių (Varšuvos, Rygos,Marburgo) archyvuose. Daugpilio universitetas organizavo virtualius mokymus muziejininkams IT dizaino tema. Zarasų krašto muziejus parengė naujus žemėlapius Stelmužės dvarvietės teritorijai atskleisti. Zarasų rajono savivaldybės administracija sudarė sutartį rangos darbams su UAB „Mefaci“, kuri tęs Stelmužės parko tvarkybą (2-asis etapas). VšĮ „Baltų Atlantida“ kuria trisdešimties minučių dokumentinį filmą „Stebuklingoji Stelmužė“.

Stelmužės ąžuolas – sėlių genties šventykla. Vėliau čia įsikuria Livonijos ordino riteriai, kuriems Stelmužės dvaro sodyba buvo dovanojama už gerą tarnystę. Dvi Livonijos ordino giminės valdė Stelmužės dvaro sodybą, kurią anuomet vadino Steinensee: Von Berken‘ų ir Fiolkerzamb‘ų. Pirmasis Stelmužės dvaro paminėjimas, kaip nustatė Lietuvos istorijos instituto kultūros paveldo ekspertė Inga Ilarienė, – 1532 m. sausio 28 d. Von Berken‘ai kruopščiai rinko informaciją apie savo turtą, todėl ši data tiksli. Fiolkersamb‘ų giminė Stelmužėje apsigyvena XVIII a. pabaigoje. Būtent šios dvi giminės ilgą laiką gyveno Stelmužės dvare, čia jie gimė ir mirė, buvo palaidoti šeimos bažnyčios kriptoje ar kapavietėje. Lietuvos istorijos instituto Istorinių tyrimų, kuriuos atliko Inga Ilarienė, metu archyvuose aptikta daug įdomios informacijos apie Stelmužės dvarą: surasta Stelmužės dvaro knygų, pažymėtu „Steinensee ex-libriu“, kolekcija (56 vnt.) iki mūsų dienų išlikusi Lietuvoje; nustatyta, jog vienas iš Fiolkersamb‘ų giminės narių – Arminas – buvo garsus menotyrininkas, heraldikos žinovas, todėl Stelmužės dvaro knygos buvo pažymėtos Fiolkersamb‘ų giminės herbu, sulaužytas ratas su penkiais stipinais jame – Šv. Kotrynos simbolis; dar vienas atradimas – Stelmužėje veikė medžio drožėjų mokykla-dirbtuvės (gali būti, jog šios mokyklos meistrai puošė ir Vecpilio bažnyčią Latvijoje); nustatyta, jog Stelmužės dvaras daug kartų degė 1850 m., 1890 m. ir 1900 m. , o išlikusios 1830 m. inventorinės knygos liudija, jog tai buvo 2434 ha ariamos žemės ir miškų dvaras, kuriam priklausė 4 sodai, 7 ežerai, 4 upės, 5 karčiamos; dvare buvo 273 knygų biblioteka, vyno rūsiai, muzikos instrumentai (fortepijonas, arfa, 5 gitaros), paveikslai; Stelmužės dvaras buvo didžiulis dvaro kompleksas, kuris po reformų, sienų pasidalinimų, karų ir žemės nusavinimų suskilo į 47 naujus ūkius, 10 sklypų buvo perduota į valstybės žemės fondą. Daug informacijos apie Fiolkersambų giminę yra Marburgo (Vokietija) archyvuose, kur lankėsi Daugpilio universiteto mokslininkė Valentina Talerko. Čia saugomi šios giminės krikšto dokumentai, surasta per 516 nuorodų į dokumentus ties šia pavarde. Aptikta paties Fiolkersambo ranka rašytų dokumentų, jis rašė smulkiu šriftu, todėl skaityti šiuos dokumentus sudėtinga, reikalauja laiko. Livonikos archyvuose surasta vienintelė nuotrauka, kurioje matyti Stelmužės bažnyčia.

Šių metų pradžioje, kovo 30 d. Zarasų rajono savivaldybės viešosios bibliotekos renginių salėje vyko diskusija, ar senoji Stelmužės dvaro sodyba, kuri ir dabar yra vienas lankomiausių mūsų krašto kultūros paveldo objektų, turi potencialo tapti muziejumi po atviru dangumi. Diskusijoje dalyvavo projekto „Gyvoji istorija“ partneriai – mokslininkai (dr. S. Grybkauskas, I. Ilarienė, dr. Ilze Šenberga, dr. V. Talerko) krašto istorikai, gidai (R. Keršys, E. Dumbrava, S. Burokaitė), per 30 vietos bendruomenės narių, kultūros specialistų. Daugeliui minėto renginio dalyvių akivaizdu, jog Stelmužės dvaro sodyba iki šiol vilioja lankytojus savo paslaptimis, čia dar daug neįmintų mįslių ir neatvertų pažinimui dalykų, kuriuos galėtų apjungti Muziejus po atviru dangumi. Netrukus, birželio 13–17 d. Lietuvos istorijos institutas pakvies zarasiškius susipažinti su daugiau istorinių temų, skirtų kultūros paveldui pažinti. Zarasuose vyks vasaros stovykla „A living history“, kurioje dalyvaus 20 jaunųjų istorikų-doktorantų. Bus pranešimų sėlių, E. Pliaterytės, Stelmužės dvaro sodybos ir kitomis istorinėmis temomis.

Projektas „Gyvoji istorija“ sukurtas 2016 m., finansavimas iš Europos Sąjungos gautas 2017 m., pradėtas įgyvendinti 2020 m. Projektas įgyvendinamas pagal Europos kaimynystės priemonę. ES projektui skiriama suma: 584 063.56 Eur. Pagrindinis partneris – Zarasų rajono savivaldybės administracija.

Projekto vadovė Daiva Šukštulienė

Šį straipsnį iš dalies finansuoja Europos Sąjunga. Už jo turinį atsako tik Zarasų rajono savivaldybės administracija ir jokiomis aplinkybėmis negali būti laikoma, kad straipsnis atspindi Europos Sąjungos poziciją.

Nuotraukos:
Rimanto Bikulčiaus nuotr. su Stelmužes dvaro sodybos vaizdais

.
Stelmužės dvaro sodybos bažnyčios nuotrauka iš Marburgo (Vokietija) archyvo, tyrimus atliko ir nuotrauką rado dr. Valentina Talerko, Daugplio Universitetas, Latvija.

Stelmužės dvaro sodybos buvusių savininkų Fiolkersamb‘ų knygos, likusios Lietuvos bibliotekose, tyrimus atliko Inga Ilarienė, Lietuvos istorijos institutas, I. Ilarienės nuotr.

Nuotraukos iš projekto renginio-diskusijos „Stelmužės dvaro sodyba – Muziejus po atviru dangumi“, renginio dalyviai, renginio moderatorė dr. Regina Mikštaitė-Čičiurkienė, renginio lektorė gidė Simona Burokaitė, kiti lektoriai-gidai: Ramūnas Keršys, Evaldas Dumbravas, projekto partneriai (iš kairės į dešinę): Zarasu krašto muziejaus muziejininkas Šarūnas Pošius; dr. Ilze Šenberga, Daugpilio Universitetas, Latvija; projekto vadovė Daiva Šukštulienė, Zarasu rajono savivaldybės administracija; dr. Saulius Grybkauskas, Lietuvos istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas mokslui