Galime tikėti, ar netikėti, bet kiekvieno gyvenime būna stebuklų. Vieni jų būna mažesni, kiti – didesni.

Vienu iš didžiausių mano gyvenimo stebuklų: Antalieptės bažnyčia. Prisimenu, kai buvau Vyskupo paskirtas, kai atvažiavau čia ir pamačiau bažnyčią, kurios viduje buvo pastolių miškas; tos pastolių kartys jau buvo pradėjusios trūnyti, irti – tikrai išsigandau. Atitvertoje bažnyčios dalyje buvo aukojamos Šv. Mišios, teikiami Sakramentai. Vasarą Šv. Mišios būdavo aukojamos ir lauke, šventoriuje, saulės atokaitoje – altorius būdavo pastatytas tai šventei ant pakylos.

 

Jei ne Dievo ir Šv. Dvasios veikimas, jei antalieptiškių pagalba, malda ir palaikymas, tikriausiai šiandien tokios bažnyčios neturėtume. Ką gali žinoti, gal ji jau būtų virtusi muziejumi, sporto sale, jogos užsiėmimų vieta. Tai, kad šiandien čia švenčiamos šventės, aukojamos Šv. Mišios – tikras stebuklas.

 

Gražu, kai kiekviena bažnyčia turi savo vargonus. Džiaugiausi, kai vargonus taisyti, derinti pradėjo Justinas. Visada sakau, kad jaunimą reikia skatinti. Nė vienas negimė Prudnikovu, Noreika, Vasiliausku ar Digriu. Reikia laiko ir palaikymo jų talentui skleistis. Justinas nufotografuodavo ir atsiųsdavo apie savo atliktą darbą. Kilo mintis, kad tai reikėtų įamžinti.

 

Įvairiose erdvėse man ne kartą teko klausytis Lenkijos, Italijos, Kinijos, Vokietijos, Prancūzijos vargonų muzikos virtuozų. Po Justino Šapolos vargonų koncerto, vykusio š. m. liepos 15 d. Rokiškio apaštalo evangelisto Šv. Mato bažnyčioje, likau sužavėtas. Džiaugiuosi, kad knyga puikiai atspindės sudėtingą vargonų konstrukciją ir sunkų restauravimo ir derinimo darbą. Įvairius vargonų vamzdžius galima „sudėlioti“, tačiau juos prakalbinti yra menas.

Tą sekmadienį antalieptiškiai turėjo būti labai laimingi, nes jų gimtojoje bažnyčioje, kuri daug metų buvo apmirusi, Šv. Mišias aukojo iš šios parapijos kilęs kun. Saulius Matulis, dabar sėkmingai kunigaujantis Šiaulių Šv. Jurgio bažnyčioje, buvo pristatoma knyga „Žmogaus rankos daro stebuklus“ (esame bendraautoriai su zarasiške Giedre Mičiūniene) apie gerai pažįstamo vietinio – Justino Šapolos vargonų restauraciją. Instrumento restauracija dar nėra baigta: knygoje aprašytas vargonų restauravimo darbų pirmasis etapas. Antalieptiškiai ir svečiai turėjo puikią galimybę išgirsti Justino darbų rezultatą – skambančią vargonų muziką.

 

Grojantys vargonai visada įspūdinga: kelia sielą, ramina, įkvepia, paguodžia. Vargonų muzika taikoma kaip gydymo terapija.

 

Kan. Stanislovas Krumpliauskas `