Dabar vartojamos plieninės stygos, o anksčiau – iš sausgyslių. Skambinama nagu arba brauktuku (plektru), kartais pirštais.

Šiuo metu rekonstruotas tradicines kankles naudoja liaudies instrumentų ansambliai, folkloro kolektyvai, folkroko grupės, pavyzdžiui,  „Atalyja“ ir „Žalvarinis“. Taip pat yra ir daug pavienių žmonių, kurie moka ir mėgsta kankliuoti. Keletą suradome ir Zarasuose. Jie mielai papasakojo mums, kaip ir nuo ko pradėjo. 

Zarasiškė Augustė GAIDYTĖ, šiuo metu studijuojanti Vilniuje, muzikuoti pradėjusi nuo vaikystės. Jau nuo 5erių metų, dar būdama visai vaikas, pradėjo dainuoti ir kankliuoti folkloro ansamblyje „Oželis“ (dabar „Čiūto“), kuriam vadovauja etnografė Rima Vitaitė. Ji Augustei ir parodžiusi, kaip reikia groti kanklėmis. Augustė prisimena, kad pirmoji daina, kurią ji kankliavusi, buvo „Pelėda, pelėda aukštai medy sėdi...“ Grojimo pradžia, sako, buvusi labai sunki. Kiekvienu instrumentu sunku pradėti groti, ne išimtis yra ir kanklės. Norint jomis groti reikia įdėti daug darbo, noro ir valios. Šiuo metu Augustė studijuoja Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, moka groti daugeliu instrumentų, bet vis tiek suranda laiko retkarčiais  pakankliuoti, juolab pati yra įsigijusi nuosavas kankles.

Be lietuviškų kanklių, Augustė yra taip pat grojusi latviškomis, kurios vadinamos „koklėmis“. Jose yra daugiau stygų ir net iškart dvi gamos, todėl nereikia nieko derinti.

 „Nesu pasiekusi kokių nors aukštumų ar įvertinimų grodama kanklėmis, tačiau vieno tikrai pasiekiau – ne tik man, bet ir kitiems gera jų klausytis“, – šypsodamasi sakė Augustė.

Kaip ir kiekvienas, Augustė turi svajonę: ji labai nori pradėti virkdyti bandoniją. „Kai turi tikslą, privalai jo siekti. Gi kanklės man yra labiau „dūšiai“. Taip pat turiu viltį, kad kada nors, kai grįšiu į Zarasus, kankliuosiu nebe viena, o su savo sesute Emilija“, – svajoja Augustė.

Trylikametė Emilija GAIDYTĖ, Augustės mažoji sesutė, išties jau puikiai groja kanklėmis ir turi gerą klausą. 7erių metų ji taip pat pradėjo lankyti vaikų folkloro ansamblį „Oželis“, sulaukusi dešimties pradėjo groti kanklėmis ir dabar jų nepaleidžia iš rankų. 

Paskatinimą kankliuoti gavo iš  visų šeimos narių ir, žinoma, vėlgi iš etnografės Rimos Vitaitės. Ji ir pamokė, kaip groti, o toliau jau viskas vystėsi savaime ir gana lengvai. Kiekvienas žmogus, kažką naujo pramokęs, „užsikelia kartelę“ aukščiau. Ne išimtis ir Emilija. Jai labai maga pabandyti ir išmokti groti kitų šalių kanklėmis, taip pat norėtų sudalyvauti kanklininkų konkurse. Beje, šiemet ji dalyvavo „Tramtatulyje“ grodama skudučiais ir tapo laureate. Be kanklių, Emilija dar moka groti pianinu (išmokė groti vyresnioji sesuo Augustė), padedant R. Vitaitei – smuiku. Emilija stengiasi išbandyti viską, ir vyresnioji sesuo jai mielai padeda.

Emilija, kaip ir Augustė, turi tokią pačią svajonę – groti duetu su sese. 

Kalbino ir parengė Viktorija Samochvalovaitė

 

Emilija ir Augustė Gaidytės svajoja kada nors kankliuoti duetu.

Nuotraukos AUTORĖS ir iš asmeninio Augustės albumo.