Poetiška nuotaika, sakrali atmosfera, muzikinis filosofavimas. Retai sutinkama sintezė, kurią galima patirti muzikos ir poezijos vakaruose. Saulėtą rugpjūčio 6 d. pavakarę ją kūrė poetas, prozininkas, Nacionalinės premijos laureatas Rimvydas Stankevičius ir aktorius, kompozitorius, atlikėjas Olegas Ditkovskis. Pasiklausyti prasmingų eilių, jaudinančių romansų susirinko pilna Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčia.

 

R. Stankevičius – garsus naujosios kartos lietuvių poetas, eseistas, dainų tekstų autorius. Į gyvasties paslaptis, dvasios slaptavietes ir anapusybės ertmes besiskverbiančio kūrėjo poezija sulaukė daugybės literatūrinių įvertinimų.  Rašytojas yra išleidęs poezijos, esė rinkinių, miniatiūrų apysaką, eilėraščių vaikams. Poeto vardas labai gerai žinomas roko muzikos gerbėjams – jis daugelio dainų teksto autorius bei roko operos „Jūratė ir Kastytis“ beandraautorius. Pagal Rimvydo tekstus dainas atlieka daugelis žinomų Lietuvos atlikėjų, tarp jų – aktorius, kompozitorius ir atlikėjas Olegas Ditkovskis.

 

R. Stankevičius sako, kad poezija teka jo venomis, tad išreikšti ją žodžiais kartais itin sunku. Eilėraščio rašymas – lyg mezginio mezgimas. Poetas nerašo „iš reikalo“, tik kai pačiam norisi. Jis atsakingai reaguoja į prašymus sukurti poetinį tekstą dainai. Vakaro metu poetas dalijosi savo eilėmis iš paskutinio poezijos rinkinio „Įsitvėrimai“, kurį būtų netgi galima pavadinti biografiniu, jei tik poezija apskritai geba tokia būti. Taip pat savo gerbėjus džiugino dar neskaitytais, naujai rengiamoje knygoje sugulsiančiais eilėraščiais.

 

Klausytojų širdis nuoširdžiu, gyvenimą žadinančiu tikrumu neabejotinai užpildė Olego atliktos dainos. Vakarą vainikavo laiko patikrinta daina „Aš mylėjau tave tau nežinant“, kuri sujaudino kiekvieną iki sielos gelmių.

 

Esame dėkingi vakaro svečiams už akyse degančią meilę poezijai ir begalinį nuoširdumą bei atvirumą. Kviečiame skaityti Rimvydo Stankevičiaus eilėraščius, kuriuos rasite viešojoje bibliotekoje bei mėgautis Olego Ditkovskio atliekamomis dainomis. „Kiekvieno žmogaus širdis turėtų būti pilna neparašytų eilėraščių. Juk patys eilėraščiai – nėra joks tikslas. Tikslas – gyventi taip, kad poezijos būtų prisodrinta tavo kasdienybė…“, – sako poetas.