Parengta Zarasų rajono ežerų žuvų išteklių tyrimų ataskaita

• Spausdinti

Zarasų rajonas – vienas ežeringiausių Lietuvoje, jame yra 296 įvairaus dydžio ežerai, kurių bendras plotas siekia 13381 ha, pradedant didžiaisiais Drūkšių, Luodžio ir Avilio bei baigiant 23 mažyčiais bevardžiais miško ežerėliais. Rajone vyrauja maži, iki 10 ha ploto ežerai, jų yra 45,8 proc. Zarasų rajone yra 17 nedidelių, vos kelių ha ploto tvenkinių ir tik Kibartiškės apylinkėje yra 2 kiek didesni tvenkiniai bei Šventosios tvenkinys, maitinantis Vasaknų žuvininkystės ūkio tvenkinius. Užtvenkus Šventosios upę ir pastačius Antalieptės kalnų tipo hidroelektrinę, susidarė viena didžiausių Lietuvoje vandens talpyklų – Antalieptės marios, kurių plotas net 1575 ha.

Didelis rajono ežerų turtas žuvys. Vienos jų gyvena tik giliuosiuose ežeruose, kitos – šiltavandenės, paplitę sekliuose, užžėlusiuose augmenija vandenyse. Upinės žuvų rūšys kaip kad meknė, šapalas, gružlys buvo prisitaikę gyventi pratakiuose ežeruose ir upeliuose, tačiau per pastaruosius 3 dešimtmečius ežeruose praktiškai jų nebeliko. Rajono vandenyse gyvena 28 žuvų rūšys. Rajono ežeruose žvejojama nuo prieškario laikų. Pradėjus naudoti tobulesnes verslinės žvejybos priemones, per metus rajono ežeruose būdavo sužvejojama po 80-90 tonų žuvų. Pastaraisiais metais būdavo apžvejojama tik maža dalis anksčiau eksploatuotų ežerų, o nuo 2013 metų buvo leidžiama tik seliavų ir ežerinių stintų žvejyba, keliuose upeliuose buvo gaudomi migruojantys unguriai.

2022 m. ištyrus penkiolika Zarasų rajono ežerų nustatyta, kad ežerų žuvingumas labai nevienodas ir skiriasi dešimtimis kartų. Pačių skurdžiausių ežerų žuvingumas siekia 15–30 kg viename sąlyginiame ploto vienete – hektare, vidutinio žuvingumo 50–120 kg/ha, žuvingiausiuose siekia 120–300 kg/ha.

Priedai

Ataskaita