Šiuolaikinio meno eksponatai gali būti labai įvairūs, nuo tradicinių tapybos darbų iki įvairių instaliacijų. Menininkai, siekiantys išreikšti savo kūrybą ne tik per meno technikas, bet ir per skirtingas  medžiagas, kurios gali suteikti kūriniui pridėtinę prasmę, gali susidurti ir su netikėtais iššūkiais savo parodas rengiant užsienyje. Būtent taip nutiko visame pasaulyje žinomam lietuvių menininkui Stasiui Eidrigevičiui.

 

Jo kūriniai „Liūdesėliai“, kurie buvo planuojami eksponuoti Japonijoje 1991 m., susidūrė su griežtomis fitosanitarinėmis taisyklėmis. Menininko kūriniuose, vaizduojančiuose pastele nupieštus emocionalius veidus, kurie yra sukurti iš medžio plaušų plokščių ir apjuosti medžių šaknimis, buvo aptikta net penki kilogramai žemių. Pagal Japonijos taisykles, tokios medžiagos negali būti įvežamos į šalį, nes kelia riziką vietinei augmenijai.

 

„Stasio Eidrigevičiaus „Liūdesėliai“ simbolizuoja nenutrūkstamą  žmogaus ir gamtos ryšį. Menininkas šiuos įspūdingus kūrinius sukūrė 1989-1990 m. – Lietuvos pertvarkos ir atgimimo sąjūdžio metais. Stasys, vaikštinėdamas miškuose, aptiko su šaknimis išrautus medelius ir nutarė juos prikelti naujam gyvenimui. Taip gimė šie „Liūdesėliai“, kurie 1991 m. iškeliavo į parodą Japonijoje, tačiau oro uoste ten susidūrė su griežta pasienio patikra. Menininkas nustebo, kad kūrinių transportavimas iš oro uosto į parodą buvo sustabdytas, nes buvo rasta 5 kg žemių medžių šaknyse“, – sako „Stasys Museum“ parodų kuratorė Lina Albrikienė. 

 

Anot jos, Japonai griežtai laikosi taisyklių. Kūriniai galėjo keliauti toliau tik sutvarkyti, todėl atvykę meno muziejaus specialistai turėjo išvalyti žemes. Tai buvo sudėtingas ir netikėtas procesas. Galiausiai žemės buvo pašalintos ir sudegintos, o paroda įvyko pagal planą.

 

 

Japonija nėra vienintelė šalis įvairiais apribojimais siekianti apsaugoti šalies ekosistemą nuo potencialių su augalų sveikata susijusių grėsmių.

 

„Fitosanitariniai reikalavimai egzistuoja visoje Europos Sąjungoje ir kitose šalyse. Jie sukurti siekiant apsaugoti vietinę augaliją nuo kenkėjų ir ligų. Šios taisyklės galioja ne tik menininkams, bet ir visiems keliautojams. Iš pirmo žvilgsnio nekenksmingas veiksmas -  iš kelionių parsivežami nepažįstami augalai. Tačiau su jais netyčia galima parsivežti ir kenkėjus bei ligas, ypač tas, kurios Lietuvoje dar nenustatytos. Toks lengvabūdiškas požiūris gali turėti skaudžių pasekmių bei sukelti didelę žalą šalies ekonomikai bei ekosistemai“, – aiškina Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus pareigas laikinai einantis Simonas Pusvaškis.

 

Jis ragina nepamiršti, kad šiuos kenkėjus įmanoma sustabdyti, tačiau kiekvienas žmogus privalo būti sąmoningas ir žinoti, ką galima vežtis, o ko ne. 

 

 

Valstybinės augalininkystės tarnybos vadovas sako, kad keliaujant už ES ribų reikia žinoti, kokie draudimai egzistuoja įsivežamoms prekėms iš trečiųjų šalių.

 

„Atkreipiame dėmesį, kad iš ne Europos Sąjungos šalių norint atsivežti ar atsisiųsti augalus (augalų sėklas ir sodinukus, skintas ir vazonines gėles, šviežius vaisius, daržoves ir kt.) galima tik turint fitosanitarinį sertifikatą (augalų sveikatingumą patvirtinantį dokumentą) išduotą tos šalies nacionalinės augalų apsaugos organizacijos, iš kurios atsivežama produkcija. Be minėto dokumento galima įsivežti tik ananasus, kokosus, durijus, bananus ir datules“, – tvirtina jis.

 

Taip pat prideda, jog keliautojai turėtų žinoti, norint parsivežti augalą savoms reikmėms iš trečiosios šalies (t. y. bet kurios šalies, kuri nepriklauso Europos Sąjungai) yra taikomi tokie patys fitosanitariniai reikalavimai, kaip ir komerciniais tikslais įvežamiems kroviniams.

 

„Reikia suprasti, kad karantininiams kenkėjams augalų paskirtis ar jų kiekis nėra svarbūs. Ne veltui keliautojų bagažas yra vertinamas kaip viena iš grėsmių augalų sveikatai bei potencialių naujų kenkėjų plitimo kelių“.

 

 

 

„Salve Agency“ informacija