NEBĖRA Jaunimo centro ?!
- Kodėl persikraustėte į kitas patalpas?
- Kalbos apie Jaunimo centro perkėlimą sklido jau seniai – prieš kokius ketverius metus. Tad reagavome ramiai. Kodėl perkėlė? Rajono savivaldybė nusprendė tai padaryti taupymo sumetimais ir dar dėl to, kad jaunimas jaustųsi saugus, nes jaunimo užimtumui erdvė visų pirma turi būti ne tik prieinama, bet ir saugi. Tuo tarpu senasis pastatas (buvęs kino teatras) yra kritinės būklės. Jis tik atrodo pakankamai gerai – pirmas aukštas paremontuotas, gražiai padažytas, ir tiek. Bet iš tikrųjų pro stogą varva vanduo, elektros instaliacija visą laiką „trumpina“, vandens įvadai dažnai trūkinėja ir kita. Ir nors jame žiemą būdavo šalta, vis tiek reikėdavo labai daug mokėti už šilumą ir elektrą. Į buvusius vaikų globos namus persikėlus ne tik Jaunimo centrui, bet ir Zarasų meno mokyklai, rajono policijos komisariatui, nakvynės namams, išsidalijami šildymo kaštai ir yra taupiau.
- O kas bus su senuoju pastatu?
- Su kultūros specialiste Daiva Šukštuliene esame pateikę paraišką Kultūros ministerijai, ir jeigu mums pavyktų, tai senasis pastatas būtų renovuojamas ir ten atidaromas kino teatras. O jei nepavyktų šis planas, tai čia jau yra rajono savivaldybės administracijos reikalas, kas toliau su tuo pastatu bus daroma.
- Kokie yra senųjų ir naujųjų patalpų pliusai ir minusai?
- Senojo pastato pagrindinis pliusas, dėl ko turbūt niekas nesiginčys, – didelė salė, kur galėjo susiburti daug jaunimo, vykti koncertai, masiniai renginiai. Kai vyko kalėdinis renginys naujosiose patalpose, salės labai pasigedome. Susirinko jaunimas: viename kambaryje šoko merginos, kitame dainavo vaikinai, bet tas vaikščiojimas iš kabineto į kabinetą truputėlį glumina. O naujo pastato privalumas – daug uždarų erdvių, kur kasdienė veikla gali vykti nuolatos. Breikininkai gali laisvai repetuoti viename kambaryje, panelės šokti kitame, muzikantai groti savo kabinete, o kas nori ramiai rengti pamokas ar prie interneto pasėdėti, gali netrukdomas būti kompiuterių salėje.
- O kai užgroja būgnai, ar iš „kaimynų“ niekas nesiskundžia?
- Iš tikrųjų čia labai storos sienos ir garso izoliacija dar geresnė negu senajame pastate. Muzikantai sako, kad ir akustika labai gera.
- Ar pakanka patalpų?
- Mažoka, bet planuojama, kad Jaunimo centrui bus perduota buvusi valgykla pirmame aukšte. Ten galvojama padaryti didelę salę, kurioje vyktų veikla ir joje vienu metu galėtų dalyvauti daug žmonių.
- Teko girdėti, ne visi jaunuoliai patenkinti naująja buveine. Ką apie tai manote?
- Nuomonių yra labai daug ir įvairių. Turbūt jaunimui čia dar nėra labai įprasta, juk jie tą senąjį pastatą laikė tarsi kokiais namais, nes nuo pat centro įsikūrimo visa veikla vykdavo ten. Bet manau, kad laikui bėgant jie taip pat pamėgs ir šias patalpas.
O kaip į tai žiūri pats jaunimas?
AURIMAS (breikininkas):
- Minusų, mano ir draugų nuomone, daugiau nei pliusų. Vienas iš pagrindinių trūkumų – patalpų ankštumas. Šokių salę gavome kone trigubai mažesnę nei turėjome. Nėra vietos ne tik atlikti visiems mums reikiamiems judesiams, bet net pasidėti čiužinių nėra kur. Ką jau kalbėti apie salę, kur stovi būgnai – juk muzikantams tikrai reikia žymiai daugiau erdvės nei turi. Man dar labai nepatinka, kad per pertrauką ar per laisvą pamoką atėjus į Jaunimo centrą pasitreniruoti randi užrakintas duris ir turi pėdinti atgal į mokyklą, kur sėdi valgykloje nieko neveikdamas. Nepatinka ir tai, kad šokių salė jau nebe vien mūsų. Savaime suprantama, kad ji mums ir nepriklauso, tačiau kai dirbi, statai ir suki veidrodžius prie sienos, neši viską, kraustaisi, tai niekas nenori padėti, o kai viską sutvarkai – iškart atlekia įvairios šokių grupės ir pasiima sau geriausią laiką.
Aišku, yra ir pliusų. Vienas didžiausių – šiluma! Senajame pastate žiemą visi langai būdavo apledėję, apšilimą reikėdavo daryti ne tam, kad apšiltum raumenis, o tam, kad sušiltum pats. Dabar ir šilta, ir gera. Dar vienas pastebėjimas – atsikrausčius į naujas patalpas labai pagerėjo mūsų buhalterės Marytės nuotaika.
Panašios buvo ir kitų jaunuolių nuomonės. Bet rask tu ką nors, kad būtų tik pliusai. Reikia džiaugtis, kad jaunimas išvis neatsidūrė gatvėje – ptfu ptfu ptfu!.. Tad linkime jaunimui džiaugtis tuo, ką turi, neslampinėti gatvėse be veiklos, o eiti į Jaunimo centrą ir smagiai leisti laiką ten, kur šviesu ir gera.
Aurimą kalbino Egidijus PETRAUSKAS, Romą Dobrovolskį kalbino ir medžiagą parengė Dorina ŠUKYTĖ.
Nuotraukos