(ne) tobulumo link
Galima drąsiai klausti tiek seno, tiek jauno – visi žino garsųjį pop karalių Maiklą Džeksoną. Šis atlikėjas garsėjo ne tik išskirtiniu balsu ar ypatingais šokių judesiais, tačiau ir savo išskirtine išvaizda. Gimęs juodaodžiu mirė būdamas baltaodžiu ir visiškai kitokiais veido bruožais. Garsusis atlikėjas tikino sergąs liga baltme. Pagrindinis šios ligos požymis yra pigmento melanino netekimas, kuris lemia odos, plaukų bei akių spalvą. Visgi pasikeitusi odos spalva taip nešokiruotų, o štai visiškai kitokia veido bei nosies struktūra jau visai kas kita. Būsimasis pop karalius nuo vaikystės nemėgo savo plačios nosies. Po jos susilaužymo pradėjo nosies operacijų seriją, kol galop nebegalėjo pro ją net kvėpuoti ir dėl to – koncertuoti, o veidas nuo nuolatinių operacijų tapo demoniškas.
Kita plastikos chirurgijos auka, nors pati viską neigia, – Valerija Lukjanova, geriau žinoma kaip „gyvoji Barbė“. Ši savo amžių slepianti mergina panašesnė į lėlę nei į tikrą kvėpuojantį žmogų. Užtenka pažiūrėti į jos akis ir supranti, kaip viskas yra netikra. Gyvoji Barbė teigia, jog jau šešerius metus nevalgo nieko, išskyrus sveikuoliškus vaisių ir daržovių kokteilius, o energijos gaunanti iš saulės... Pažvelgus į jos liekną taliją sunku patikėti, jog motina gamta buvo tokia dosni, o gal tiksliau – šykšti, nes pagailėjo kelių šonkaulių...
Šie pavyzdžiai pateikiami ne šiaip sau. Vis dažniau jaunimas, o ir vaikai svajoja būti panašūs į kažkokias „tobulybes”, garsius žmones ar net lėles. Puiku, kad mūsų šalyje kol kas ši problema nėra itin aktuali, tačiau yra šalių, kuriose situacija kiek kitokia. Pavyzdžiui, Amerikoje tai tampa didžiule problema. Vaikai, mokyklose patiriantys patyčias dėl savo išvaizdos, ryžtasi plastinėms operacijoms, tam net yra specialūs labdaros fondai. Taip pat populiarėja idėja savo vaikams gimtadienio proga įteikti plastinės chirurgijos paslaugų čekį, kurį galės išleisti ateityje.
Sutinku, jog šiais laikais išvaizda reiškia labai daug. Puiku, kad plastikos chirurgai gali ištiesinti kreivą nosį ar „prisiūti“ itin atlėpusias ausis ir taip suteikia galimybę žmogui jaustis geriau, labiau pasitikėti savimi. Tačiau kai plastinė chirurgija tampa priklausomybe ir nežinia vardan ko žalojama sveikata, tai visai kas kita. Belieka džiaugtis mūsų šalyje gyvenančiu jaunimu, kuris vengia tokių drastiškų būdų keisti savo išvaizdą ir randa paprastesnį kelią tobulėjimui.
Straipsnį parengė Vilija BUČENKAITĖ
Nuotraukos