Zarasų viešojoje bibliotekoje ir Zarasų krašto muziejaus Stelmužės bažnytinio meno muziejuje vyko įvairios kūrybinės dirbtuvės, kurias vedė „Knygų šalies“ menininkai – dailininkė Sigutė Chlebinskaitė, grafikė Rasa Vasilevičiūtė, kaligrafas Linas Spurga, etnologe Gražina Kadžytė ir aktorė Jūratė Vilūnaitė. Dalyviai susipažino su etnine kultūra dalyvaudami įvairiose kūrybiškumo pratybose. O jų buvo nemažai. 

 

Edukacijos ir pratybos prasidėjo etnologės Gražinos Kadžytės pasakojimu kaip tautosakinėje literatūroje pavaizduoti Rojaus, Pasaulio, Gyvybės ir kitokie medžiai ir ką jie simbolizuoja. Liaudies kūrybos perliukų etnologė buvo parengusi ir antrajai dienai. Vaikai sužinojo kodėl medžiai buvo svarbūs mūsų protėviams. Kuo jie naudingi, kur naudojami, kas nutiktų jiems išnykus. 

 

Pirmosios dienos popietę dalyviai, po ne visiems lengvos kelionės, pasisveikino su garbingu senoliu Stelmužės ąžuolu. Stelmužės bažnytinio meno muziejuje, kalbėjimo meno pratybose „Anykščių šilelis“ – balsas, žodis ir medis“ iš aktorės, kalbėjimo meno žinovės Jūratės Vilūnaitės pirmiausia sužinojo kokie organai dirba naudojant kalbą. Stebėjosi išgirdę, kad dirba visas kūnas, todėl reikia mokėti jį valdyti. Skaitydami tekstą tuo įsitikino. Grafikės Rasos Vasilevičiūtės pakviesti apžiūrėti muziejaus interjerą, medžio kūrinius – altorių ir jo skulptūras, šviestuvus, langus, smalsiai  tyrinėjo. Po to kiekvienas galėjo rinktis tai kas jam labiausiai patiko ir nupiešti bloknote. Vienus sudomino altoriaus skulptūros, kitus – langai, klausykla, šviestuvas. Tai į Zarasus grįžome su nemažu pluoštu eskizų, nes kiekvienas nupiešė net po kelis. 

 

Antroji plenero diena prasidėjo pasidalijimu praėjusios dienos įspūdžiais ir supažindinimu su būsimomis edukacijomis ir pratybomis. Dailininkė Sigutė Chlebinskaitė pakvietė apžiūrėti, pasklaidyti ekspozicijos „Knygos apie medžius: geriausi pasaulio leidyklų pavyzdžiai“ knygas. Vaikai stebėjosi pamatę ir lietuvių autorių knygas išleistas užsienio kalbomis. Dailininkė Rasa Vasilevičiūtė, papasakojusi apie keturias japonų brangenybes – popierių, teptukus, tušą ir tušo plyteles, pakvietė tai išbandyti piešiant bambuką. Nors daugelio ne tik pirštai buvo tušuoti, bet užduotis įveikti pavyko. Prieš kūrybinę užduotį „Autorinės knygos dėžutėje“ kiekvienas išsilankstė iš paruošto lankstinio dėžutę. Ant viršelių piešė labiausiai patikusį medį ir savo portretą. Ant nugarėlės rašė vardus. Susisiuvo rankraštines knygeles iš skirtingų faktūrų ir sudėties popieriaus. 

 

Dailininkas kaligrafas Linas Spurga paaiškino, kad kaligrafija – dailyraštis, gražaus ir raiškaus rašymo menas, supažindino su mediniais kaligrafijos instrumentais ir pakvietė juos išbandyti. Po vieniems lengvų, kitiems sunkesnių pratybų ir bendro darbo buvo kaligrafijos instrumentais sukurta leporello knyga „Miško skliautas“.

 

Antroji plenero diena baigėsi sukurtų darbų – plenero rezultatų parodos surengimu ir jų aptarimu. 

 

Vaikų literatūros skyriuje eksponuojamą parodą „Knyga dėžutėje“ aplankė Zarasų meno mokyklos ugdytiniai ir pedagogai, Zarasų „Santarvės“ pradinės mokyklos mokiniai, bibliotekos lankytojai. 

 

Projektas „Knyga kitaip arba kitokių knygų formatuose baltų etninės kultūros ženklai“, skirtas archeomitologijos pradininkės mokslininkės Marijos Gimbutienės 100-osioms gimimo metinėms paminėti. 

 

Projektas dalinai finansuojamas Lietuvos kultūros tarybos.

 

 

Zina Černovienė, projekto vadovė