Pandemija lėmė tai, kad vis daugiau žmonių į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą kreipiasi užduodami klausimus dėl galimų jų teisių ribojimų, susijusių su privalomu asmenų testavimu, reikalavimu pateikti duomenis apie vakcinaciją arba neigiamą COVID-19 ligos testą bei Galimybių paso taikymą. Atkreipiame dėmesį, kad daugelis visuomenei nerimą keliančių ribojimų yra įtvirtinti aukščiausiais teisės aktais, todėl lygių galimybių kontrolierė negali vertinti tokių ribojimų pagrįstumo ir taikomų priemonių atitikimo Lygių galimybių įstatymo bei Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo nuostatoms.

 

 

2020 m. vasario 26 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė dėl koronaviruso (COVID-19) plitimo grėsmės Lietuvoje paskelbė ekstremaliąją padėtį ir jos neatšaukė iki šiol. Tai reiškia, jog šalyje vis dar galioja ypatingas teisinis režimas, kurio metu gali būti taikomos išskirtinės priemonės ir ribojimai, kad koronaviruso plitimas visuomenėje būtų suvaldytas, o žmonių sveikata bei gyvybė – apsaugotos.

 

Ypatingą teisinį režimą reguliuoja Civilinės saugos įstatymo ir Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo nuostatos, pagal kurias Vyriausybei suteikti atitinkami įgaliojimai skelbti ir atšaukti specialiuosius, ypatingus teisinius režimus, reaguojant į grėsmę visuomenės sveikatai.

 

Vyriausybės 1999 m. gegužės 7 d. nutarime Nr. 544 (Vyriausybės 2021 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 178 redakcija) buvo numatytos veiklos sritys, kuriose ekstremaliosios situacijos ir (arba) karantino metu darbuotojai gali dirbti tik tada, kai yra pasitikrinę arba periodiškai tikrinasi, ar neserga užkrečiama liga, dėl kurios ir yra paskelbta ekstremalioji padėtis. Persirgę arba pagal pilną schemą pasiskiepiję asmenys periodiškai tikrintis neturi. Darbdaviai privalo informuoti Vyriausybės nutarime įvardytų sričių darbuotojus apie būtinybę teikti informaciją darbdaviui iš „E-sveikatos“ apie tai, ar jie vakcinuoti, testuoti ar persirgę koronavirusu.

 

 

Šiuo metu Lietuvoje privalomo skiepijimosi teisės aktai nenumato. Vadinasi, nutarime nurodytų sričių darbuotojai turi teisę pasirinkti, kokiu būdu nori informuoti darbdavį apie savo sveikatos būklę – pateikti duomenis apie gautą vakciną ar periodiškai testuotis.

 

Tais atvejais, kai darbdavys reikalauja skiepytis nepalikdamas alternatyvos teikti duomenis apie testavimąsi, darbuotojas dėl savo teisių pažeidimo galėtų kreiptis į Valstybinę darbo inspekciją arba Darbo ginčų komisiją. Dėl perteklinio teisių suvaržymo gali kreiptis ir nutarime nenurodytų sričių darbuotojai, kurių darbdaviai reikalauja testuotis arba skiepytis.

 

Lygiai tokiu pat principu vadovaujamasi ir kontroliuojant koronaviruso plitimą susibūrimų vietose tarp paslaugų gavėjų. Vyriausybės nutarime Nr. 152, nuolat atnaujinamame pagal besikeičiančias pandemijos aplinkybes, numatoma, kad uždarose ir atvirose erdvėse organizuojamuose iš anksto suplanuotuose renginiuose, kuriuose dalyvių skaičius nėra ribojamas, gali lankytis tik kriterijus atitinkantys asmenys.

Asmuo turi pateikti įrodymą, kad:

 

 

Galimybių pasas yra priemonė informacijai apie sveikatos būklę pateikti vietose, kuriose reikalaujama tai padaryti. Tačiau reikalavimas pateikti Galimybių pasą meno, kultūros įstaigoje, festivalyje, koncerte ar kitur neatima asmens galimybės pasirinkti paso išsiėmimo sąlygų.

 

Visuomenėje keliami klausimai dėl nustatytų ribojimų teisėtumo ir proporcingumo. Bet kurie žmogaus teisių ribojimai turi būti teisėti ir proporcingi. Dėl Galimybių paso gaunant paslaugas, tam tikrų profesijų atstovų privalomo testavimo ir su juo susijusių tam tikrų asmenų teisių ribojimo teisėtumo ar proporcingumo galėtų pasisakyti tik Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas.

 

 

Ekstremaliosios situacijos apibrėžtis ir ribojimai, taikomi dėl kovos su koronavirusu, yra nustatyti įstatymuose bei Vyriausybės nutarimuose. Lygių galimybių kontrolieriui nesuteikta teisė vertinti įstatymų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimų nuostatų dėl jų pagrįstumo ar teisėtumo. Dėl su vakcinacija susijusių klausimų asmenys į Tarnybą gali kreiptis tuomet, kai:

 

 

Svarbu pabrėžti, kad nėra vienareikšmiško atsakymo, kokie atvejai būtų laikomi diskriminaciniai. Kiekvienas atvejis ir jo aplinkybės turėtų būti nagrinėjamos individualiai.