Lietuvos partizanų Vytauto apygardos Liūto rinktinės Žėručio rajono vadas Henrikas Ruškulis-Liūtas

• Spausdinti

 Henrikas Ruškulis gimė 1924 m. Santupių k., Turmanto sen., Zarasų r. Nuo 1943 m. lapkričio iki 1944 m. gegužės H. Ruškulis dirbo eiliniu policininku Zarasuose. 1944 m. gegužės–birželio mėnesiais mokėsi policininkų kursuose Vilniuje, bet artėjant frontui kursai nutrūko ir H. Ruškulis grįžo į Zarasus, kur įstojo į vietinių šaulių, policininkų, buvusių P.  Plechavičiaus rinktinės savanorių bei kitų patriotiškai nusiteikusių zarasiškių sudarytą Zarasų savisaugos rinktinę kuriai vadovavo aktyvus šaulys, filosofijos mokslų daktaras, kunigas Jonas Steponavičius. Zarasų savisaugos rinktinė, artėjant frontui pasitraukė į Mažeikių apylinkes Žemaitijoje. H. Ruškulis kartu su kitais iš gimtinės pasitraukusiais zarasiškiais 1944 m. liepos mėnesio pradžioje įstojo į savisaugininkų apsaugos būrių vadų ir atstovų 1944 m. liepos 10 d. Viekšniuose vykusiame susirinkime įkurtą Tėvynės apsaugos rinktinę. Tėvynės apsaugos rinktinės kūrėjai ir kovotojai siekė šios rinktinės pagrindu atkurti Lietuvos kariuomenę ir veiksmingai pasipriešinti Lietuvą vėl okupuojančiai Raudonajai armijai. 1947 m. įstojo į Utenos apskrities Leliūnuose, Skudutiškyje ir Utenos valsčiuose veikusį V. Patumsio–Aukštaičio būrį, kuris priklausė Vytauto apygardos Liūto rinktinei. Šiame būryje nuo 1947 m. rudens iki 1948 m. rudens buvo Šiaurės rytų srities vadas Jonas Kimštas-Žalgiris.  Jo apsaugos grupėje buvo ir Henrikas Ruškulis, pasivadinęs Liūtu. Drąsus ir ryžtingas H. Ruškulis-Liūtas turėjo didelį srities vado pasitikėjimą ir dažnai jo buvo siunčiamas ryšio reikalais į kaimyninius būrius. Nuo 1949 m. rudens Henrikas Ruškulis-Liūtas paskirtas partizanų būrio, veikusio trijų rajonų – Anykščių, Molėtų ir Utenos sankirtoje, vadu. Nuo 1950 m. kovo mėn., Vytauto apygardos partizanų vadovybė H. Ruškulį-Liūtą paskyrė Liūto rinktinės Žėručio rajono vadu. Iš visų Žėručio rajone veikusių partizanų H. Ruškulis-Liūtas buvo labiausiai patyręs partizanas, kovojęs fronte bei 3 metus praleidęs lageriuose, pasižymėjęs drąsa ir ryžtingumu, tapo paskutiniu šio Aukštaitijos krašto partizanų vadu. Jo vadovaujami Žėručio rajono partizanai sėkmingai veikė beveik 2 metus, įvarę nemažai baimės skrebams.