Kokios tikrosios atlyginimų atotrūkio Zarasų rajone priežastys ir ar visuomet teikiama informacija yra teisinga ir pagrįsta?

• Spausdinti

Savaitgalį šalies nacionalinio radijo ir televizijos programų transliuotojo iškomunikuota žinia, jog Lietuvos savivaldybėse, o ypač Zarasuose, pastebimas didžiausias atlyginimų atotrūkis, sulaukė daug dėmesio tiek iš žiūrovų ir klausytojų, tiek iš žurnalistų ir ekonomistų, kurių, beje, nuomonės, kaip matome, taip pat skiriasi.

Zarasų rajono savivaldybės administracijos direktorius Benjaminas Sakalauskas oficialiu raštu kreipėsi į valstybei nuosavybės teise priklausančią viešąją įstaigą – Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją (toliau – LRT) – su prašymu nedelsiant pateikti visą duoto interviu metu įrašytą medžiagą, kadangi viešojoje erdvėje nuskambėjusi pokalbio iškarpa sumontuotame reportaže neatskleidžia išsakytų minčių tikrovės. Zarasų rajono savivaldybės administracija, gavusi atsakymą iš LRT, kreipsis į Lietuvos žurnalistų sąjungos Etikos komisiją.

Šiandien savo nuomonę dėl didžiausio atlyginimų atotrūkio savivaldybėse labai aiškiai ir pagrįstai išdėstė vyriausiasis „Luminor“ banko ekonomistas, dr. Žygimantas Mauricas.

,,Kaip diena, taip melagiena. Štai savaitgalį buvo iškomunikuota žinutė (žr. nuorodą apačioje*) apie neva rekordinį atlyginimų atotrūkį Lietuvos savivaldybėse, bet tai nėra tiesa.

1. Darbo užmokestis didžiausius atlyginimus turinčioje Vilniaus savivaldybėje 2020 metais augo lėčiau (10,7%) nei mažiausius atlyginimus turinčioje Zarasų savivaldybėje (10,9%), tad atotrūkis, kad ir nežymiai, bet sumažėjo. Be to, Vilniuje jis augo lėčiau nei Lietuvos vidurkis, tad daugelio Lietuvos regionų atotrūkis nuo Vilniaus ne padidėjo, o sumažėjo (žr. nuorodą apačioje**).

2. Matyt supratus, kad tema nesigauna, atlyginimų skirtumas buvo patektas ne procentais, o eurais. Tad neva rekordinio skirtumo tezė buvo pagrįsta šiuo argumentu: "Tarp Vilniaus miesto ir Zarasų savivaldybių yra net 380 eurų atotrūkis. Kas liūdina, kad šis atotrūkis yra rekordinis. Jau vien per metus jis padidėjo dešimtadaliu". Bet tuomet aš galiu pasakyti, kad mane liūdina, kad atlyginimų atotrūkis tarp Suomijos regionų yra didesnis nei tarp Rusijos federalinių subjektų. Štai atlyginimų skirtumas tarp Maskvos (€1082) ir Pskovo (€318) siekia vos €764, o skirtumas tarp Ūsimos/Helsinkio (€3879) ir Pietų Savo (€3094) regionų - net €785. Sutikite, kad skamba keistai, nes yra akivaizdu, kad tokiais atvejais skirtumus reikia skaičiuoti ne eurais, o procentais. Skirtumas tarp Maskvos ir Pskovo yra 3,4 karto (240%), o skirtumas tarp Ūsimos ir Pietų Savo - vos 25%, tad rūpintis reikėtų ne Suomijai, o Rusijai. Atitinkamai, skaičiuojant procentais, atotrūkis tarp Vilniaus ir Zarasų sumažėjo.

3. Vilniaus savivaldybėje atlyginimų augimas 2020 metais buvo vienas lėčiausių Lietuvoje, tad Vilnių ženkliai prisivijo likę Lietuvos regionai - ypač Kaunas ir Klaipėda. Atlyginimų skirtumas tarp Vilniaus ir Kauno aptirpo vos iki 8% - tai iš tiesų yra rekordiškai mažas atotrūkis (čia galėtų būti tema, ypač turint omenyje, kad Vilniuje būsto kainos yra gerokai didesnės). Skirtumas tarp didžiausius atlyginimus turinčios Vilniaus apskrities ir mažiausius atlyginimus turinčios Tauragės apskrities per metus aptirpo nuo 45% iki 37%, tad vertinant apskričių lygmeniu, atotrūkis sumažėjo

4. Lietuvoje regioniniai atlyginimų skirtumai yra mažesni nei Latvijoje ir Estijoje. Pavyzdžiui, Lietuvoje atlyginimų skirtumas tarp didžiausius atlyginimus turinčios Vilniaus apskrities ir mažiausius atlyginimus turinčios Tauragės apskrities siekia 37%, Estijoje tarp Harju regiono ir Valga regiono skirtumas yra 42%, o Latvijoje tarp Rygos regiono ir Latgalės regiono skirtumas siekia net 50%. Įdomu tai, kad Latgalės regione esančio Daugpilio mieste vidutinis atlyginimas yra mažesnis nei minėtuose Zarasuose. Daugpilyje gyvena 82 tūkst. gyventojų, o Zarasuose - vos 6 tūkst.

5. Skirtumas tarp Lietuvos regionų vargu ar augs, nes populiarėjantis darbas iš namų, grįžtantys migrantai (praeitais metais beveik visos Lietuvos savivaldybės turėjo teigiamą tarptautinės migracijos balansą - ne tik Vilnius), augančios investicijos (ypač pramonės sektoriuje), augančios ES pramos lėšos bei didėjantis viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis (o taip pat sparčiai augančios senatvės pensijos, kurios kels regionų perkamąją galią) neleis augti regioniniams skirtumams.

p.s. aš nepykstu dėl tokių straipsnių, nes puikiai suprantu, kad dažnai norima iš degtuko vežimą malkų priskaldyti, tik pavojus yra tame, kad tokie straipsniai apie Lietuvos regionus nepelnytai formuoja neigiamą įvaizdį, kuris tikrai jiems nepadeda

p.p.s. apie viduriniosios klasės augimą parašysiu rytoj“.

*Nuoroda į straipsnį:
https://www.delfi.lt/verslas/mano-eurai/rekordinis-atlyginimu-atotrukis-savivaldybese-prognozuoja-kad-vidurinioji-klase-lietuvoje-mazes.d?id=86684099&fbclid=IwAR1BY7E_l8CZl19LBILK_EpAt8Z53t1Xr-B-fgWhcdGrDWEvkcB4cSqD6mI
 

**Nuoroda į statistiką:
https://osp.stat.gov.lt/informaciniai-pranesimai...

Informacijos šaltinis: https://www.facebook.com/zygimantas.mauricas

Kaip žinia, tik aiškiai ir kompetentingai analizuodami informaciją, galime daryti pagrįstas išvadas, kodėl juntamas atlyginimų atotrūkis savivaldybėse.