Pasirodo, mūsų pakalbintas jaunimėlis „apsišvietęs“ labai nevienodai. Vieni paaugliai ir jaunuoliai, ypač merginos, tuojau pat paaiškino, kad alfonsas – moters išlaikomas meilužis ar sugyventinis, apskritai moterų išlaikytinis, iš kurio nieko gero nelauk, kiti gi sąžiningai prisipažino girdėję kažkur „varpais skambinant“, bet ką tas žodis iš tiesų reiškiąs, jie nežiną ir tik primygtinai prašomi pabandė paspėlioti. Įdomesnės spėlionės būtų tokios:

Loreta (14 m): – Galbūt tai yra vaikinas, kuris nesugeba būti savarankiškas, o apie kitus išvis nepagalvoja.

Diana (14 m.): – Tikriausiai tai žmogus, kuris apgaudinėja žmones internetu ar kitaip juos suglumindamas, kad išviliotų jų turtą...

 Deividas (17 m.) – Tai negarbingas žmogus, kuris meluoja, nesilaiko duoto žodžio.

Dar vienai mažai grupelei paauglių ir jaunuolių žodis „alfonsas“ apskritai buvo negirdėtas, todėl jie spėja, kad:

– Alfonsas – tai kažkoks namų apyvokos daiktas (Linas, 16 m.);

     – Gal tai koks reklaminis dalykas, na, kaip, pavyzdžiui, anonsas (Viktorija, 15 m.);

– Spėčiau, kad tai šunų veislė, yra gi laikų, haskių, tai gal ir alfonsų yra... (Martynas, 17 m.) (Vau, čia tai bent!)

Bendraamžius kalbino ir straipsnelį parengė Laurynas MATIUKAS.