Kaimo reikalų komiteto pirmininko nuomone reikia siekti Europos Sąjungos teisės aktų supaprastinimo ir administracinės naštos mažinimo, užtikrinti, kad prisidengiant tariamais Europos Sąjungos reikalavimais nebūtų dirbtinai griežtinami nacionaliniai teisės aktai, pagal galimybes supaprastinti juos ir naikinti perteklinius reikalavimus. Taip pat Kaimo reikalų komiteto narių nuomone, kad už atitinkamus žemės ūkio įsipareigojimus vykdant žaliąjį kursą turi būti adekvačiai ir mokama: „Neteisinga riboti gamybą pačių žemdirbių sąskaita, jeigu kažkas vykdo politiką, šiuo atveju ES.“ Į ką pakryps žaliasis kursas, pasak Kaimo reikalų komiteto pirmininko, dar matysime, kadangi Briuselyje politiką dažnai formuoja nebūtinai su žemės ūkiu tiesiogiai susiję žmonės, o jų siūlomi sprendimai grindžiami ne realiai situacija, o politiniais motyvais. Žemės ūkio ministerija turėtų atsižvelgti į socialinių partnerių siūlymus atstovauti Lietuvos žemdirbių interesams derybose su Europos Sąjunga tiek dėl žaliojo kurso įgyvendinimo, tiek dėl tiesioginių išmokų suvienodinimo, taip pat dėl investicinių priemonių prioritetų nustatymo. 

 

Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas, šnekėdamas apie melioracijos problemas, sakė, kad „Lietuvos teritorija neturi virsti pelke, neturime atsisakyti žemių, kurios dabar tinkamai įdirbtos. Tie lūkesčiai turėtų atsispindėti ir Aplinkos ministerijos siekiuose“.

 

Nemažai laiko skirta diskusijai apie trąšų ir augalų apsaugos priemonių naudojimą, kaip sumažinti taršą bei efektyviau naudoti trąšas, kaip agrotechninėmis priemonėmis gerinti dirvožemį.

 

Susitikime dalyvavę ūkininkai išsakė daug neraminančių problemų, tai – mokesčių pertvarka, melioracija bei laukinių paukščių žala pasėliams, daugiamečių pievų atkūrimas, gamtos išteklių naudojimas, medelynų išsaugojimas. Šiuos klausimus Kaimo reikalų komiteto nariai pažadėjo dar ne kartą svarstyti ir Komiteto posėdžiuose. Taip pat ūkininkai  klausė dėl Zarasų aplinkkelio tiesimo. Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis atsakė, kad tai sprendžia Susisiekimo ministerija, kuri sudaro eilę ir skiria finansavimą aplinkkelių tiesimui pagal prioritetus, kad galbūt aplinkkelio nereikia, nes tai ekonomiškai neapsimoka, o triukšmo sumažinimą padėtų išspręsti amortizuojančios vėžės, kurios yra tiesiamos per miestus, kaip pavyzdžiui yra Lenkijos Respublikos mieste Augustave. Tai nuomonei pritarė Zarasų rajono savivaldybės tarybos narys Gintaris Petrėnas, kad aplinkkelis ekonomiškai neatsiperkantis projektas. Kaimo reikalų komiteto nariai kvietė žemdirbius teikti siūlymus, pastabas, raštu argumentuotai  išdėstyti savo matymą.

 

Žemdirbiai dėkojo už galimybę betarpiškai pasidalinti laukiančiais iššūkiais žemės ūkyje su Kaimo reikalų komiteto nariais. 

 

 

Kaimo plėtros skyriaus informacija