Išskirtiniai archeologiniai radiniai Mineikiškių piliakalnyje (Zarasų rajonas): atrasta prieš 3,5 tūkst. metų įsikūrusi gyvenvietė

• Spausdinti

Lietuvos istorijos instituto archeologė dr. Agnė Čivilytė ir doktorantas Vytenis Podėnas, įgyvendindami Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą mokslininkų grupės projektą ,,Vėlyvojo bronzos amžiaus (1100 - 500 m. pr. Kr.) ekonomika rytiniame Baltijos jūros regione: naujo modelio link“, atrado senosios gyvenvietės vietą ir gausybę istorinių radinių Mineikiškių piliakalnyje (Zarasų seniūnija). Mineikiškių piliakalnis datuojamas I tūkst. pr. m. e. – I tūkst. pr., mokslininkų buvo žvalgytas 1949 m., 1972 m. Vadovaujantis šiais žvalgybiniais tyrimais buvo spėjama, jog čia galima būtų aptikti senosios gyvenvietės pėdsakus. Mokslininkų spėjimai pasitvirtino unikaliais radiniais, kuriais jie pasidalino su Zarasų rajono savivaldybės atstovų grupe: vicemeru Arnoldu Abramavičiumi, Administracijos direktoriaus pavaduotoju Remigijumi Lamanausku, VšĮ Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro direktore Nijole Šukštuliene, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja Svetlana Veikšriene, Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Daiva Šukštuliene, Zarasų krašto muziejininku Kęstu Vasilevskiu ir žiniasklaidos atstovais: laikraščio ,,Zarasų kraštas“ redaktoriumi Vytautu Šerėnu ir laikraščio ,,Utenos apskrities žinios“ redaktore Kristina Ramanauskaite.

Archeologė dr. Agnė Čivilytė pasakojo, jog tokio tipo gyvenvietės atradimas, kai archeologinėje aikštelėje matomas aiškus medinės rąstelių tvoros fragmentas, yra retas reiškinys. ,,Geriausiai tokie vaizdai atsiskleidžia nuo pakeliamo į dangų drono“ – sakė dr. Agnė Čivilytė. Mokslininkė supažindino su pristatomojo laikmečio žmonių gyvenimo būdu, kai pagrindiniais keliais buvo vandens keliai (šalia Mineikiškių piliakalnio teka upė Nikaja, priklausanti Dauguvos baseinui), dominavo gyvulininkystė (auginamos maistui kiaulės, ožkos), dirbiniai iš kaulų, ragų, akmens. Kasinėjimų metu Mineikiškių piliakalnyje rasti: gyvulių kaulai (manoma, jog buvo valgoma ir arkliena), kaulinės adatos, raginis vinis, įvairių formų akmeniniai kirvukai (vienas baltų smilčių vaikiškas (be paskirties, kaip galimas suaugusiųjų veiklos kopijavimas), kauliniai amuletai su skylute, žvėrių dantys. Mokslininkai rado akmeninį karo kirvį su dviem brūkšniais, kas gali liudyti, jog jis priklauso skandinaviškai kultūrai, taip pat rastos formos lieti metalui – visi šie radiniai įrodo, jog ir Baltų žemėse prieš 3,5 tūkst. metų gyvenę žmonės pažino metalo liejimo techniką, palaikė ryšius su Skandinavijos žemių gyventojais, dirbiniai iš metalo buvo lyg ano laikmečio pinigai, mainų objektas. Baltijos gentys parduodavo gintarą. Kol kas nei gintaro, nei metalo Mineikiškių piliakalnio senojoje gyvenvietėje nerasta.

Mokslininkai dėkojo už pagalbą vietos seniūnui, Štadvilių bendruomenei, pasakojo, jog tai tik bendradarbiavimo pradžia. Archeologiniai kasinėjimai senojoje gyvenvietėje bus tęsiami. Minėto projekto partneriai - Gioteborgo universitetas (Švedija). Mokslininkų grupėje dar dirba Karolis Minkevičius (Vilniaus Universitetas), Giedrė Piličiauskienė (Vilniaus Universitetas), Heidi Luik (Tartu universitetas).

Dėkojame Lietuvos istorijos instituto mokslininkams: direktoriaus pavaduotojui mokslo reikalams S. Grybkauskui, archeologei dr. Agnei Čivilytei, doktorantui Vyteniui Podėnui už galimybę iš arti pamatyti ką tik atrastus unikalius archeologinius radinius. Atskleistos paslaptys ir naujos žinios masina tiek mokslininkus, tiek istorija besidominančius smalsuolius. Tikime, jog bendradarbiaudami, ne tik labiau pažinsime savo gimtąjį kraštą, bet ir atskleisime jo unikalias sąsajas.

Informaciją parengė Daiva Šukštulienė, Zarasų rajono savivaldybės administracijos Švietimo ir kultūros skyriaus vedėjo pavaduotoja