URGITA (22 m.): – Studijuoju Vilniaus universitete vokieciu filologija. Buvau išvykusi vienam semestrui, t.y. beveik 5 menesiams i Šiaures Rytu Vokietijoje esancio nedidelio miesto Greifsvaldo universiteta.
Pirmiausia nustebino kiek neiprasta studiju planavimo laisve. Kiekvienas studentas turi teise sudaryti jo interesus atitinkanti tvarkarašti. Iš siulomo paskaitu bei seminaru sarašo studentas renkasi, ka ir kuriame kurse nori lankyti. Per studiju laikotarpi reikia surinkti nustatyta kreditu skaiciu, kurie suteikiami išlaikius dalyko egzamina ar kitaip už ji atsiskaicius. Esant abipusiam studento ir destytojo susitarimui, kiekvienas studentas gali rinktis jam patogesni atsiskaitymo buda: egzamina raštu, egzamina žodžiu arba nemažos apimties referata. Daugiausia kreditu gaunama už referata, mažiausiai – už egzamina žodžiu. Atsiskaitymai vertinami ir balais. Vokietijos vertinimo sistema yra nuo 1 iki 6 (cia 1 yra geriausias ivertinimas, 6 – blogiausias). Jei palygintume Lietuvos ir Vokietijos universitetu sistemas, Vokietijoje akivaizdžiai daugiau pasirinkimo laisves.
Taip pat pastebejau, kad Vokietijoje visa semestra ne paskaitu metu rengiamasi pagal poreiki ir nora. Užduociu namuose arba visai neužduodama, arba užduodama labai mažai, taigi svarbu lankyti paskaitas ir tureti užrašus, iš kuriu rengiamasi egzaminui. Jo metu ir patikrinamas viso semestro idirbis. Tuo tarpu Lietuvoje daug dirbama ne tik paskaitu metu, bet ir namuose, užduodamos daug ivairiu užduociu.
Nors užsienyje igytas išsilavinimas visuomenes vertinamas labiau, aš iš esmes esu patenkinta studiju kokybe Lietuvoje, juolab studiju sistema vis tobuleja, siuloma ivairiu naujoviu.
Pakalbinome ir turka OSMANA, kuris musu šalyje studijuoja žemes ukio inžinerija Aleksandro Stulginskio universitete pagal ERAZMUS mainu programa.
OSMANAS (25 m.): – Ar Lietuva man patiko? Ne – aš ja tiesiog pamilau. Mane sužavejo lietuviška kultura, malonus žmones, pramogos, kurios kitokios nei Turkijoje. Vienas minusas – šaltokas oras. Studijos? Suprantu, kodel Lietuvos jaunimas megsta išskleisti sparnus ir pasirinkti studijoms kita šali – universitetai paprastai visada yra šiek tiek atlaidesni užsienieciams ir todel jiems siekti išsilavinimo svetur yra lengviau. Dar manau, kad didele itaka turi ir silpnesne Lietuvos ekonomine padetis, todel studentai cia nesijaucia laimingi ir bando ieškoti laimes kitur. Visgi manau, kad Lietuvoje kokybiškai igyti norima specialybe tikrai galima.
Kalbino Anastasija KISELIOVA, Ingrida VYTAITE, parenge Vilija BUCENKAITE.