Būdama maža visad laukdavau vasaros atostogų, o joms nė neįpusėjus – rugsėjo pradžios ir nepamirštamų įspūdžių mokslo metų dienomis. Manau, kad anksčiau ar vėliau daugeliui nusibosta monotonija, tad net trys mėnesiai tingių atostogų atrodo labai daug.

Štai prieš dvejus ar trejus metus galėjau tvirtinti, kad vasara niekada neįkyrės, norėjau, jog pasaulis nustotų suktis ir pasiliktų taip, kaip yra. Šiandien tiesiog neprieštaraudama pasiduodu gyvenimo ritmui: atostogos – mėgaujuosi saulės voniomis, prasidės nauji mokslo metai – nepurkštaudama žingsniuosiu į mokyklą... Matyt, per dešim¬tį mokymosi metų jau pripratome prie rutinos. Tik... Niekad negalėjau pagalvoti, kad prireiks tiek daug...

EGLĖ