Iš moksleivio dienoraščio
Sėdžiu ir mąstau, apie tai, ką anądien pasakė priėjęs pagyvenęs vyriškis. Jis tikino, jog jaunuolių problemos, negandos nėra rimtos... Gal jie netgi visai jų neturi...
Ar tai gali būti tiesa? Visi mes turime problemų, nuoskaudų, išgyvename skausmą – ir tai nepriklauso nuo mūsų amžiaus. Turbūt kiekvienas galvojame, jog mūsų vargai, negandos. problemos yra patys rimčiausi, bet nesusimąstom, jog būna ir blogiau, nepagalvojam, jog kitiems gal nepasisekė dar labiau. Negalima sakyti, jog žmogus gyvena gerai, nežinant tikrosios jo gyvenimo istorijos. Arba tik dėl to, kad jaunas... Arba tik dėl to, kad sveikas...
Ar tikrai tas sutiktas vyras sakė tiesą, jog mes, jaunimas, tikrų problemų neturim? O juk jos slepiasi visur. Reikia mokėti jas išspręsti, ir jų nebeliks.
Tai gal jaunimas tiesiog moka kovoti ir nepasiduoti? Gal jų bėdos nokautuotos?
DORINA